Mėgstantiems

Vynas gali žudyti meilę jai dar negimus

Yra daugybė žmonių, kurie savo gyvenimo išrinktąjį sutiko būtent „per pažintį“ su vyno taure rankoje. Tokiems galima tik palinkėti laimės, bet šie pamąstymai skirti ne jiems.
Vynas kartais neleidžia pamatyti meilės. Tikros meilės. O jei taip atsitinka ne vieną kartą? Ieško meilės, nusivilia, vėl ieško…Tada ima smelktis abejonė: o gal meilės nėra? Gal šis išsvajotas jausmas gyvuoja tik romanuose ir kitų žmonių pasakojimuose? Vynas gali žudyti meilę jai dar negimus.

Pirmasis pasimatymas
Vienas linksmų plaučių žmogus pusiau rimtai, pusiau juokais pasakė, jog vartoti alkoholį reikėtų uždrausti ir pasimatymų metu. Ypač einant į pasimatymą pirmą kartą. Dažnas įsimylėjėlis, rinkdamasis parduotuvėje ar bare vyno rūšį, išgirdęs apie tokį siūlymą nusijuoks ir pasakys, jog kvailesnio pasakymo nėra girdėjęs. Kai kas pagūžčios pečiais, kai kas susimąstys, kai kas galbūt ir pritars.
„Vynas man apsuko galvą…“ Šią frazę neretai ištaria tiek jaunas, tiek vyresnis žmogus. Deja, neretai šie žodžiai ištariami su kartėliu, nors prieš tai galva “sukosi” su malonumu. Ir nesvarbu, kas tuos žodžius ištaria – vyras ar moteris. Nesvarbu – ar tai vynas, ar kitas alkoholinis gėrimas. Svarbu tai, kaip alkoholis veikia žmogaus mintis, jausmus.

Kita realybė
Taurė vyno prie žvakių šviesos, rami muzika nuskaidrina kasdienybę, dingsta drovumas, nepasitikėjimas savimi… Partnerio trūkumai, kurie šiaip bado akis, po kiekvieno gurkšnio mažėja ir galop visai dingsta…Dabartis praranda savo reikšmę, jos vietą palengva užima ateitis, apie kurią svajota. Pažadus, kuriuos blaivus protas atmeta kaip nerealius, vynas paverčia priimtinais ir įgyvendinamais. Komplimentas, aistringas žvilgsnis, palytėjimas ir štai krūtinėje kažkas suplazda, kaista skruostai, o mintyse – tylus klausimas: o gal tai meilė?

Kitą rytą realybė grįžta į savo vėžes, tačiau praėjusio vakaro iliuzijomis neretai norisi tikėti ir toliau. Be to, nepatogu atsisakyti ir savo žodžių, sutikimų, pritarimų. Nepatogu prieš save, prieš partnerį.

Naujos pažintys, romanai, meilės paieškos… ir alkoholis. Tačiau ar galima pajausti tikrą meilę, kai vyno lašai pasaulį ir priešais sėdintį žmogų ima spalvinti rožine spalva?

Yra liaudies posakis – “meilė – akla”. Žmogaus sielos gelmių tyrėjai tvirtina, jog dažnai meilę jauni žmonės supainioja su susižavėjimu, kuris būna trumpalaikis. Tikra meilė neišblėsta, tik ilgainiui bėgant bręsta, tvirtėja. Bent taip sako tie patys sielos gydytojai ir laimingieji, kuriems teko laimė mylėti ir būti mylimiems. Tačiau šiuos atvejus palikime nuošaly. Tai kita tema.

Nespindi akys

Ar vynas padaro žmogų aklą? Apsvaigęs nuo alkoholio žmogus realybę mato ir suvokia kitaip nei blaivus. Kaip ir tas naivuolis, kuris susižavėjimo blykstelėjimą priima kaip meilę. Po to įvyksta praregėjimas, kuris arba pripažįstamas, arba nuneigiamas. Jei prisipažįstama klydus, skaudžiai išsiskiriama ir pasimokoma (arba ne) iš klaidos, o jeigu nuneigiama, taurė vyno gali tapti atskaitos tašku, nuo kurio prasideda atpildas – gyvenimas su nemylimu žmogumi arba netikros meilės paieškos.

Vynas neleidžia pamatyti, teisingai įvertinti žmogų ir situaciją, bet svarbiausia – nutildo abejones ir mintis, kurios ragina neskubėti, apsidairyti. Alkoholis sužadina užslėptus jausmus, aistras, norus ir sukuria meilės iliuziją, kuri, truputį apsvaigus, atrodo visiškai tikroviška. Alkoholio klasta tai, kad jis suteikia žmogui pojūtį, jog gyvenimas gali būti toks, kokio trokštama, kad išsipildys tai, apie ką svajota.

Neretai aplinkiniai, matydami, jų manymu, išties aklą žmogų, gūžčioja pečiais nesuprasdami jo ar jos elgesio ir bando įspėti, kad jis (ar ji) tau netinka. Čia dažniausiai susiduriama su neigimu: jūs nieko nesuprantat, juk jis toks geras… Ji tokia linksma, paslaugi, žavi… Vėliau nusivylimas – juk jis buvo ne toks… Kur dingo jos spindinčios akys? Ir vėl ieškoma tikro jausmo su taure rankoje.

Neretai alkoholio klasta pasireiškia ir tuo, jog žmonės, su taure vyno rankoje ieškodami meilės, vietoj jos randa nusivylimą ir skausmą, kurį… bando nuskandinti toje pačioje taurėje.

Liaudies išmintis sako, kad, norint pažinti žmogų, reikia su juo suvalgyti pūdą druskos. Valgyti, be abejo, blaiviam.

Gediminas Norvilas
Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas
Dienraštis „Klaipėda“

Palikti komentarą