Sveikimas

Tęsinys. Atkryčio sindromas. 4-6 fazės

4 FAZĖ: SUSTINGIMAS

Šioje fazėje alkoholikas visiškai nesugeba imtis veiklos. Jis/ji eina per gyvenimo vingius, tačiau yra gyvenimo valdomas labiau negu pats jį valdo. Dažniausi simptomai:
13. Fantazavimas ir norais grįstas galvojimas. Vis sunkiau darosi koncentruoti dėmesį. Pokalbiuose “jei tik“ sindromas tampa įprastiniu reiškiniu. Alkoholikas pradeda įsivaizduoti, kas jį/ją išgelbės arba „jį/ją išvaduos iš viso šito“ koks nors įvykis, kuris vargu ar yra realus.
14. Jausmas, kad nieko negalima išspręsti. Pradeda atsirasti žlugimo jausmas. Žlugimas gali būti realus arba įsivaizduojamas. Menki nepasisekimai yra perdedami ir išpučiami iki didelių. Įsitvirtina įsitikinimas, kad „aš padariau viską , ką galėjau ir blaivumas man nepadeda“.
15. Nesubrendęs noras būti laimingu. Atsiranda silpnas troškimas „būti laimingu“ arba „sutvarkyti reikalus“, pačiam asmeniui nežinant, kodėl to reikia, kad būtų laimingas ar kad reikalai susiklostytų. Remiamasi „magišku galvojimu“: norima, kad patys dalykai taisytųsi savaime, nieko dėl to nedarant.

5 FAZĖ: SUGLUMIMAS IR REAKCIJOS SUSTIPRĖJIMAS/HIPERREAKCIJA/

Šiuo laikotarpiu alkoholikas nesugeba aiškiai galvoti. Jis/ji tampa nepatenkintas (-a) savimi ir kitais, esti dirglus(-i) ir per smarkiai reaguoja į nereikšmingus dalykus.
16. Suglumimo laikotarpiai. Suglumimo laikotarpiai tampa dažnesni, trunka ilgiau ir sukelia daug problemų. Alkoholikas dažnai pyksta pats ant savęs dėl to, kad negali aiškiai suprasti savo padėties.
17. Nepasitenkinimas draugais. Santykiai su draugais, šeima, konsultuojančiais medikais ir AA draugais pasidaro įtempti. Alkoholikas jaučia grėsmę, kad šie žmonės kalba apie jo/jos elgesio ir nuotaikos pokyčius, kurie tampa vis akivaizdesni. Konfliktai didėja nepaisant alkoholiko pastangų juos pašalinti .Alkoholikas ima jausti kaltę ir sąžinės priekaištus dėl savo vaidmens šiuose konfliktuose.
18. Lengvai sukeliamas pyktis. Alkoholikas be jokios realios priežasties jaučia pyktį, nusivylimą, apmaudą ir susierzinimą. Vis dažniau ima per stipriai reaguoti į nesvarbius dalykus. Įtampos būsena ir nerimas didėja dėl baimės, kad neadekvatus reagavimas nepereitų į smurtą. Pastangos susivaldyti tik dar labiau padidina stresą ir įtampą.

6 FAZĖ: DEPRESIJA

Šiuo laikotarpiu alkoholikas tampa labai depresiškas ir vis sunkiau susidoroja su kasdieniškomis užduotimis. Kartais vargina mintys apie savižudybę,išgėrimą ar narkotikų vartojimą,kaip priemonę įveikti depresiją. Depresija esti gili ir nuolatinė. Ji negali būti lengvai ignoruojama ar būti nuslepiama nuo kitų. Būdingiausi simptomai:
19. Netaisyklingi valgymo įpročiai. Alkoholikas pradeda persivalgyti, arba valgo nepakankamai. Priauga svorio arba jo netenka. Nustoja valgyti pastoviu laiku ir pakeičia maistingą, subalansuotą dietą menkaverčiu maistu.
20. Sumažėjęs noras veikti.Yra laikotarpių, kai alkoholikas negali prisiversti ką nors veikti arba iš viso negali dirbti. Tokiu atveju jis/ji negali koncentruoti dėmesio,kenčia nerimą, baimę, neramumą ir dažnai jaučiasi lyg būtų patekęs į spąstus, iš kurių nėra išsigelbėjimo.
21. Netaisyklingi miego įpročiai. Alkoholikui sunku užmigti,o užmigus miegas esti neramus ir su pertrūkiais. Dažnai vargina keisti ir bauginantys sapnai. Dėl išsekimo jis/ji gali išmiegoti be pertraukos nuo dvylikos iki dvidešimt keturių valandų. Tokie „miego maratonai“ gali pasitaikyti kas šešias-penkiolika dienų.
22. Dienotvarkės sugriuvimas. Dienos užsiėmimai tampa atsitiktiniais. Alkoholikas nustoja tuo pačiu laiku keltis ir eiti miegoti. Kartais ilgai neužmiega,o vėliau persimiega. Valgoma ne tuo pačiu metu. Darosi sunku ateiti laiku į paskirtus susitikimus ir planuoti darbą su žmonėmis. Alkoholikas kartais jaučiasi perkrautas ir per daug užsiėmęs,o kartais visiškai nežino ką veikti. Nesugeba įvykdyti savo planų ir sprendimų, jaučia įtampą, nusivylimą, baimę, nerimą, dėl ko negali daryti to, kas yra būtina.
23. Gilios depresijos laikotarpiai. Alkoholikas vis dažniau jaučia depresijos būseną. Depresija gilėja, tęsiasi kaskart ilgiau ir vis labiau trukdo gyventi. Depresija esti tokia gili, kad ją pastebi aplinkiniai ir nebegalima jos lengvai nuneigti. Giliausia depresija būna tada, kai laikas nėra suplanuotas ir nėra griežtos dienotvarkės. Nuovargis,alkis ir vienatvė dar labiau gilina depresiją. Kai alkoholikas yra depresiškas, jis/ji stengiasi atsiskirti nuo žmonių. Paprastai žmonės erzina, kelia pyktį, todėl dažnai skundžiamasi, kad niekas juo/ja nesirūpina arba niekas nesupranta, ką jis/ji išgyvena.

Palikti komentarą