Sveikimas

Sudie

Sudie, stikleli tu ”brangiausias”. Sudie, pripildytas visom vaivorykštes spalvom. Sudie, sutraukąs visus žemiškus kvapus. Sudie, sujungęs visus žmogiškus jausmus. Sudie, suteikęs visus malonumus.
Sudie, stiprybės ir drąsos šaltini. Sudie, ir nebelauk manęs.
Sunku palikti tave. Tu ir tavo turinys ilgai lydėjo mane. Iš pradžių, tave sutikęs, buvau nedrąsus ir abejingas. Išorinis grožis apgavo akis, kvapas apgavo uoslę ir privertė rankas apkabinti tave.
Turinys pavergė Širdį ir privertė lūpas pabučiuoti tave. Pajutęs tave savyje, keičiaus. Atrodė, kad akys šviesesnės, širdis jautresnė, mintys aiškesnės. Tu kartais duodavai impulsą jėga varei per
pasaulį. Švelnumą padarydavai švelnesniu, džiaugsmą džiaugsmingesnių, juoką linksmesni, meilę skaistesne, ašarą tyresne. Priversdavai pamiršti skausmą nerimą Atrodo, ko daugiau norėti, dėkok tau ir dėkok. Tu privertei užmiršti Dievą ištikimybę, sąžinę, žmogišką pareigą bet tas atrodė nesvarbu, palyginus su teikiamais malonumais. Turi tu stebuklingą galią suvedžioti. AŠ nepastebėjau tavo pinklių, o jei ir pastebėdavau, tai nelabai norėdavau iš jų išsivaduoti – labai daug teikė malonumų. Taip tolyn ir tolyn paskui tave.
Bet vis dažniau pastebėdavau, kad tavo teikiami malonumai kitiems atneša nelaimes. Mano švelnumas virto grubumu, mano džiaugsmas kitiems neša ašaras, mano juokas virto patyčiomis, ašaros daro mane Klounu, meilė tapo verta paniekos. Širdį vis labiau užvaldo sielvartas, skausmas, nerimas, baimė. Tavęs glamonės ir bučiavimas tapo pilka kasdienybe. AŠ mačiau, kaip tu šypsaisi iŠ manęs,mačiau, kaip tu juokiesi ir džiaugiesi, moji man sekti paskui save. Daug ko mano akys matė, širdis pergyveno. Daug matė, pergyveno ir kiti, gal dar skaudžiau. Ir supratau, kad tu visai nebrangus, svetimas, kad tavo spalvos, palyginus su pasaulio spalvom, vien miražas, tavo kvapas nublanksta prieš natūralius, tavo teikiami malonumai – nelaimės, tavęs sužadinti jausmai -pasityčiojimas iš tikrų. Tai ką tu man davei? – tuštumą ir skausmą. Tavo pagalba sukurtas gyvenimas – ant pragaro slenksčio.
Aš tai supratau ir tariu tau – sudie!
Tariu sudie todėl, kad pasiilgau tikro džiaugsmo, tegul ir pro ašaras, pasiilgau tikro juoko, tikro švelnumo, pasiilgau supančio pasaulio grožio, gėrio, kvapų. Pasiilgau Dievo ir meldžiu atleidimo
malonės. Pasiilgau tikro žodžio. Pasiilgau natūralios šypsenos, brangaus žmogaus akių ir artumo. Pasiilgau gyvenimo!
Nors ir labai buvau prie tavęs prisirišęs, vis tiek palieku. Ta vien apgaulė, skaudi apgaulė. Prašau, nelįsk man i akis, l mintis. Palik mane ramybėje, kaip aš tave palieku. Ateina apsisprendimo
metas ir turiu rinktis savo kelią Prašau, išnyk iŠ mano gyvenimo. Tu arba gyvenimas.
Aš noriu GYVENTI! SUDIE!
Sudie
Sudie, stikleli tu ”brangiausias”. Sudie, pripildytas visom vaivorykštes spalvom. Sudie, sutraukąs visus žemiškus kvapus. Sudie, sujungęs visus žmogiškus jausmus. Sudie, suteikęs visus malonumus.
Sudie, stiprybės ir drąsos šaltini. Sudie, ir nebelauk manęs.
Sunku palikti tave. Tu ir tavo turinys ilgai lydėjo mane. Iš pradžių, tave sutikęs, buvau nedrąsus ir abejingas. Išorinis grožis apgavo akis, kvapas apgavo uoslę ir privertė rankas apkabinti tave.
Turinys pavergė Širdį ir privertė lūpas pabučiuoti tave. Pajutęs tave savyje, keičiaus. Atrodė, kad akys šviesesnės, širdis jautresnė, mintys aiškesnės. Tu kartais duodavai impulsą jėga varei per
pasaulį. Švelnumą padarydavai švelnesniu, džiaugsmą džiaugsmingesnių, juoką linksmesni, meilę skaistesne, ašarą tyresne. Priversdavai pamiršti skausmą nerimą Atrodo, ko daugiau norėti, dėkok tau ir dėkok. Tu privertei užmiršti Dievą ištikimybę, sąžinę, žmogišką pareigą bet tas atrodė nesvarbu, palyginus su teikiamais malonumais. Turi tu stebuklingą galią suvedžioti. AŠ nepastebėjau tavo
pinklių, o jei ir pastebėdavau, tai nelabai norėdavau iš jų išsivaduoti – labai daug teikė malonumų. Taip tolyn ir tolyn paskui tave.
Bet vis dažniau pastebėdavau, kad tavo teikiami malonumai kitiems atneša nelaimes. Mano švelnumas virto grubumu, mano džiaugsmas kitiems neša ašaras, mano juokas virto patyčiomis, ašaros daro mane Klounu, meilė tapo verta paniekos. Širdį vis labiau užvaldo sielvartas, skausmas, nerimas, baimė. Tavęs glamonės ir bučiavimas tapo pilka kasdienybe. AŠ mačiau, kaip tu šypsaisi iŠ manęs,mačiau, kaip tu juokiesi ir džiaugiesi, moji man sekti paskui save. Daug ko mano akys matė, širdis pergyveno. Daug matė, pergyveno ir kiti, gal dar skaudžiau. Ir supratau, kad tu visai nebrangus, svetimas, kad tavo spalvos, palyginus su pasaulio spalvom, vien miražas, tavo kvapas nublanksta prieš natūralius, tavo teikiami malonumai – nelaimės, tavęs sužadinti jausmai -pasityčiojimas iš tikrų. Tai ką tu man davei? – tuštumą ir skausmą. Tavo pagalba sukurtas gyvenimas – ant pragaro slenksčio.
Aš tai supratau ir tariu tau – sudie!
Tariu sudie todėl, kad pasiilgau tikro džiaugsmo, tegul ir pro ašaras, pasiilgau tikro juoko, tikro švelnumo, pasiilgau supančio pasaulio grožio, gėrio, kvapų. Pasiilgau Dievo ir meldžiu atleidimo
malonės. Pasiilgau tikro žodžio. Pasiilgau natūralios šypsenos, brangaus žmogaus akių ir artumo. Pasiilgau gyvenimo!
Nors ir labai buvau prie tavęs prisirišęs, vis tiek palieku. Ta vien apgaulė, skaudi apgaulė. Prašau, nelįsk man i akis, l mintis. Palik mane ramybėje, kaip aš tave palieku. Ateina apsisprendimo
metas ir turiu rinktis savo kelią Prašau, išnyk iŠ mano gyvenimo. Tu arba gyvenimas.
Aš noriu GYVENTI! SUDIE!

Palikti komentarą