Taigi,nutariau trumpai parašyti savo istoriją.Nemoku gražiai dėstyti savo minčių,bet tikiuosi,kad mano istorija padės nors vienam žmogui suprasti kas su juo darosi,jei jis blaškosi ir nesupranta kas iš tikrųjų su juo yra.

Nepamenu kada pirmą kartą paragavau svaigalų,bet tai nebuvo labai anksti,nes pamenu kai važiuojant į armiją (sovietų) visi vaišinosi svaigalais,o man paragavus degtinės nepasakyčiau kad labai patiko tas apsvaigimas.Grįžus iš armijos,kaip ir visas jaunimas paragaudavau alkoholio,ir eidavau į šokius "kabinti" panų.Po kiek laiko pastebėjau,kad alkoholis man suteikia pasitikėjimo savimi.Man pradėjo patikti tas apsvaigimo pojūtis,be jo aš nesugebėdavau užkalbinti merginos.Vėliau,kai tėvai pradėjo sakyti ar ne per dažnai aš vartoju alkoholį,pabandžiau gerti tik per išeigines,bet ne visada tai pasisekdavo.Kai girdėdavau kieno nors priekaištus,tai atrėždavau,kad jei nebūčiau sutikęs šito ar ano draugo,tai tikrai nebūčiau gėręs.Kaltę bandydavau nurašyt ant kitų,tik ne ant savęs.Paskui jau ir darbas pradėdavo "trugdyt" gėrimui,todėl vis dažniau "pasiimdavau" nedarbingumo lapelius.O kai negaudavau tų lapelių,tai tegdavo eit lauk iš darbo.Tiksliai nepasakysiu kiek esu pakeitęs darboviečių,bet manau,kad apie dvi dešimtis.Galų gale gale,kad nesiklausyti tėvų priekaištų,išėjau iš jų,na o tada pajutęs visišką laisvę pasijutau lyg ant sparnų,pasaulis buvo man po kojomis.Pradėjau gerti daug,bet aišku tam gėrimui visada atrasdavau pasiteisinimą.Mane bandė stabdyti mano draugė (dabar jau žmona,jei ne ji nežinau kaip viskas būtų buvę),bet aš ją visada įtikindavau,kad viskas yra gerai,tik vat kad aplinkybės taip susiklosto,jog man tenka prisigert.
Galų gale ir ji nusisuko nuo manęs,nusisuko ir tie draugai kurie rimtai žiūrėjo į gyvenimą.Kai nebegalėjau rasti darbo,mane priglaudė bomžų šeimynėlė,aišku su jais reikėjo gerti,ir jie norėjo kad aš prasimanyčiau pinigų gėrimui.Tada aš pradėjau visokiausiais būdais apgaudinėt savo mamą,ir gaudavau nuo jos pinigų,pradėjau vagiliaut ir iš parduotuvių.Galiausiai apvogiau ir savo mamą.Vienu metu aš gėriau diena iš dienos nematydamas blaivios dienos apie du su puse metų,toks gėrimas atsiliepė mano sveikatai,ir aš atsiguliau į ligoninę,daktarai sakė kad jau vieną koją buvau ikėlęs į karstą.Po to kai išėjau iš ligoninės negėriau mėnesį,bet po to ir vėl tas pats.
Kai jau manęs nebenorėjo laikyti ir tame "bomžyne" pajutau,kad esu visiškame dugne,nutariau iš to kažkaip krapštytis (tiesa aš dar tada visiškai nesuvokiau kad aš negaliu gert).Susiradau šiokį tokį darbelį,mama ,nors ir po tokių jai padarytų skriaudų davė pinigų,kad išsinuomočiau kambarį,po truputį pagerėjo santykiai ir su drauge.Na kai man pasirodė,jog jau viskas tvarkoje,aš ir vėl pradėjau gert,bet mano laimėj tada nuo manęs nenusisuko vienintelis žmogus,tai mano draugė.Ji su manim ir susituokė,su tokiu gerenčiu.Net ir po to,kai teko atidėt mūsų vestuvių dieną,nes aš eilinį kartą buvau persigėręs,tam kad važiuočiau į zaksą.
Žmona jau irgi buvo susitaikiusi su mano gėrimu,mes net buvom susitarę,kad aš negersiu tarkim mėnesį,o paskui ji man leis gerti.Na kad buvo susitaikius,tai gal ir paskubėjau pasakyt,nes manau kad ji tokiu būdu vis tiek tikėjosi mane atpratint nuo gėrimo.Matydavau kaip dėl mano gėrimo kankinasi mama,ir kokia nelaiminga mano žmona,bet aš niekaip negalėjau jų suprast,man atrodydavo kad aš geriu kaip ir visi,o kai man sakydavo kad aš alkoholikas,aš tik dar kartą sau pasakydavau,juk alkoholikai po šiukšlines kapstosi,o aš koks aš alkoholikas!!!
Turbūt dar taip ir būtume gyvenę,jei ne mano teta,kuri gyvena Vilniuje.Ji mano mamai papasakojo apie Vilniuje esančią įstaigą,kurią mes vadiname "minesota".
Po didelių įkalbinėjimų aš sutikau ten vykti,važiavau tik dėl to kad manęs labai visi prašė.Po pirmos ten praleistos nakties,buvo galimybė pasirinkt,ar pasilikt ar vykti namo.Nežinau kokia nežemiška jėga mane sustabdė ten pasilikt,nes aš tiesiog troškau iš ten išeit,ir kelias dienas pasilinksmint sostinėje,bet aš pasakiau taip aš pasilieku.Na ką...nuo tada ir pasikeitė mano gyvenimas.Tiesa po minesotos aš dar gėriau apie du metus,bet tas gėrimas jau buvo lyg ir atsisveikinimas visam laikui (tikiuosi) su gėrimu.
Taigi suvokiau,jog esu alkoholikas ir dėl to esu labai laimingas.Jau daugiau kaip keturi metai esu laimingiausias tėvas,laimingiausias vyras,ir laimingiausias sūnus.

Gal šią mano trumpą istoriją perskaitys žmogus,kuriam panašiai susiklostė gyvenimas,bet jis dar nežino kokiu keliu eit toliau....
Žygeivių slėnis - Baidarių nuoma
Žirmūnų psichikos sveikatos centras.
Baidarių nuoma INOSERVICE kokybiškos valymo paslaugos