Linksmai... (Geriantiems)

 Sėdi dviese – paniurę, su skaudančiom galvom.

 – O paskui kur mes ėjome?

 – Namo.

 – Na, grįžome namo...

 – Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.

 – Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti... ar?

 – Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.

 – Na?

 – O jie neleido.

 – Na?

 – Na, ten jūsų dantis liko.

 – Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankovė kur?

 – Muziejuje.

 – Ką?

 – Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.

 – O kodėl visa tai mėlyna?

 – Jie protokolą norėjo surašyti, o jūs neleidote.

 – Na, ir kas?

 – Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.

   Aha...  Na,  ačiū,  aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir

balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?

 – Kad ne... Nūnai vasara.

 – Taip?.. O čia dar raidės kažkokios... Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia

raides "GASTRO".)

 – Tikriausiai reklama... Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.

 – Koks aš alpinistas!

 – Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.

 – Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?

 – Tikriausiai... Jie irgi rusai, be to, išgėrę.

 – Taip?.. O tu kas toks?

 – Šiaip... Vitia.

 – Vitia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?

 – Ne...

 – Gal drauge dirbome?

 – Ne... Mes tik vakar susipažinome.

 – A... Tu Kostia?

 – Ne, Vitia.

 – Na, gerai... Pasilinksminome, metas į darbą.

 – Nereikia. Jūs metėte darbą.

 – Kada?

 – Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus...

 – Ir tu ėjai?

 – Na, taip... Aš gi jums pinigų paskolinau.

 – Daug?

 – Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.

 – Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?

 – Ne... Stotyje... Jie rengėsi išvažiuoti.

 – O aš – ką, juos išlydėjau?

     maniau,  kad  jie  jus  išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną – jie

jus išbučiavo, paskui jie įsėdo – jūs visus bučiavote...

 – O traukinys – kur išvažiavo?

 – Taigi greitai išvažiavo...

 – Na, gerai... Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)

 – Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.

 – Pas kokią dar Ziną?

 – Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.

 – Su milicininku?

 – Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte...

 – Su vaiku buvo?

 – Su motociklu.

 – Na, gerai, aš vis dėlto eisiu... Aš pieno turėjau nupirkti.

 – Kaipgi jūs eisite?

 – Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!

   Pirma,  jūs  visai  ne  pas  mane  sėdite,  o antra – kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!

Žygeivių slėnis - Baidarių nuoma
Žirmūnų psichikos sveikatos centras.
Baidarių nuoma INOSERVICE kokybiškos valymo paslaugos