Išsivadavimas (Sveikimas)
Žmogus, nori kažką mylėti ir būti mylimu.

Jau toks mūsų likimas, kad mes bejėgiai pasirinkti savo gimimą. Mums suteikia, mama ir tėtis, gyvybės džiaugsmą kuris vadinasi - gyvenimas. Gyvenimas - tai pareiga, kurią kiekvienas norime atlikti
nepriekaištingai. Tačiau, deja, kažkokios nematomos jėgos, stengiasi mums ji apkartinti.

“Gyvenk ir leisk gyventi kitiems”, atrodo tokia aiški mintis, tačiau kai kuriem iš mūsų labai sunkiai įgyvendinama. Vienas iš jų ir aš.

Smagu prisiminti pirmą draugystę su mergina, pirmus bučinius, meilę kažkam. Tik staiga stabteli gyvenimo akimirka ir... visa tai sunkiai permatoma skraiste uždengia alkoholis. Norisi pykti, bet
negaliu, juk tiesa tik ta - myliu aš jį. Jis rūpinosi, vargo, buvo su manim visa jaunystę. Mums buvo linksma, malonu, gera. Visai nenorėdamas jis atėmė iš mano pasąmonės tėvus, sesę, draugus, mano
gyvenimą. Mano kūnas tapo alkoholio kūnu, smegenys varikliu, kuris neužmiršta pripildyti alkoholio į kūną. Tik po kiek tai laiko, supratau, kad tai jau nebe meilė. Paprasčiausiai aš tapau vergu, tik
šito pripažinti nenorėjau, nes buvo gėda. Mano jausmai pradėjo blėsti, norėjosi jį palikti, bet jis tvirtai laikė savo rankose. Prasidėjo nematomas mūšis, kurio savo jėgom man nugalėti neįmanoma.
Vienintelė pagalba, tai Aukštesnioji jėga, kuri gali man padėti įveikti jį, bet nenugalėti. Aš mirtinai pervargęs nuo savo draugo, sukaupęs paskutinius vilties lašelius, pakėliau rankas lemiamam
mūšiui. Leisk, leiski, mielas mano drauge, tave pamiršti, mes šitiek buvome kartu, bet aš jau mirtinai pavargęs. Ir galiu tvirtai pasakyt, kad šioks toks mažas stebuklas įvyko. Man nežinoma
Aukštesnioji jėga, atvedė mane ant pirmo laiptelio, suteikė man jėgų. Tai turbūt nauja meilė, meilė blaiviam gyvenimui.

Paklausė jis mano norų, bet galutinai nepaleido ir nepaleis. Aš laimingas, nes dabar blaivas, ir žinau ką reiks daryt kai ši meilė grįš. Ačiū tau, Aukštesnioji jėga tik prašau, manęs nepalik.

Mes visi praradę džiaugsmą
Iškentėję meilę savo mielam draugui.
Esame praradę savo viltį, garbę.
Likimą savo atidavę nežinion.
Atsigulėm,ir verkiančia dvasia, sulaukt norėjom galo.

Ir štai staiga, kažkur širdelės gilumoj išgirstame,
Ramybės maldą, iš kur tai, kas tai, ir kodėl?
Atsigręžiu, ir tolumoj pamatęs, nustembu.
Su baime, nerimu, jis stvėrė mane už skvernų:
Ei, aš tokia pat kaip tu, nepasimesk kartok kartu:
Leisk, leiski mums pamiršt tave, mielasis mūsų drauge,

Ei, mes šitiek buvome kartu, bet mes jau mirtinai pavargę.
Ir štai staiga iš debesų tamsių, jis tarė verkiančiu balsu:
Paleisiu jus abu - jei neužmiršite kitų.

Kęstas (23 metai)
Žygeivių slėnis - Baidarių nuoma
Žirmūnų psichikos sveikatos centras.
Baidarių nuoma INOSERVICE kokybiškos valymo paslaugos