Sveikimas

Randai

Kartą gyveno labai temperamentingas mažas berniukas. Jo tėvas davė jam
maišelį su vinimis ir liepė kiekvieną kartą, kai jis nesuvaldys savo pykčio,
įkalti vieną vinį į tvoros stulpą.
Pirmą dieną stulpe buvo 37 vinys. Kitą savaitę berniukas išmoko suvaldyti savo pyktį,
ir su kiekviena diena vinių skaičius ėmė mažėti.
Berniukas suprato, kad lengviau yra valdyti savo temperamentą, nei kalti vinis.
Pagaliau atėjo ta diena, kai berniukas nebeprarasdavo savitvardos. Jis papasakojo
apie tai savo tėvui, ir šis nutarė, kad kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali
ištraukti iš tvoros po vieną vinį.
Bėgo laikas. Atėjo diena, kai berniukas galėjo pranešti tėvui, kad tvoros stulpe nebeliko vinių.
Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie tvoros:
“Tau neblogai sekėsi, bet matai, kiek tvoroje liko skylių. Ji jau niekada nebus tokia, kokia buvo.
Kai pasakai žmogui ką nors pikta, jam pasilieka toks pat “randas”, kaip šios skylės.
Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi, “randas” išliks.”
Žodinis “randas” toks pat skausmingas kaip ir fizinis. Tikrų draugų nebūna daug. Jie gali
tave pralinksminti ir padėti. Jie pasirengę tave išklausyti bei atverti tau savo širdį.

Būkim atsargūs. Nepalikim “skylės tvoroje”…

Palikti komentarą