Priklausomiems

Paauglių alkoholinės ligos ypatumai

Vaiko sunkumai, sutrikimai ir problemos klasifikuojami pagal jo raidos anomalijas. A. Hanssonas pažymi, kad dažniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai, kuriems galima priskirti ir adaptacijos mokykloje sunkumus, elgesio problemas, vidinius asmenybės prieštaravimus ir bendravimo su šeimos nariais ar bendraamžiais problemas.

Psichologijos dr. G.Navaitis vaikų psichologinius sunkumus skirsto į šias grupes: 1) vaikų vidiniai prieštaravimai; 2) bendravimo šeimoje nesklandumai; 3) santykių su bendraamžiais sunkumai; 4) mokyklinės problemos.

Mokslininkų duomenimis, per 60 – 70 proc. vaikų pirmą kartą paragauja alkoholinių gėrimų tėvų ar giminių „dėka“. Apie 40 proc. tėvų leidžia vaikams išgerti įvairių švenčių proga.

Kaip žinoma, paauglystėje audringai persitvarko vidaus sekrecijos liaukos, vyksta lytinė diferenciacija ir brendimas, intensyvus augimas. Paauglys aktyviai siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių, užimti deramą, jo nuomone, padėtį šeimoje ir mokykloje.

Paauglių,jaunimo alkoholinei ligai būdingi šie ypatumai: 1) emocijų, valios sferos sutrikimai (grubumas, agresyvumas, disforija, apatija, abejingumas, hipobulija ir t.t.); 2) pradėjus girtauti, liga greit progresuoja; 3) ligos simptomatikoje dominuoja elgesio sutrikimai; 4) sulėtėja asmenybės vystymasis.

Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 – 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija. Jaunuolio organizmas sugeba ilgiau kovoti su toksiniu alkoholio poveikiu. Intensyviai girtaujančių paauglių elgesys kinta greit. Nors paaugliai geria pasislėpę, tačiau kiek apgirtę būtinai turi pasirodyti viešumoje, pademonstruoti savo „vyriškumą“: šaukti, kvailioti, didžiausiu garsu įjungti muziką, skeryčiotis, užkabinėti praeivius, tyčiotis, mušti vaikus ar senus žmones. Euforinį alkoholinį poveikį pakeičia disforija t.y. prislėgta nuotaika su pykčiu ir agresija. Tokioje būsenoje paaugliai, jaunuoliai atlieka įvairaus pobūdžio kriminalinius nusikaltimus (vagystes butuose, automobilių plėšimus ir t.t.). Sistemingai vartojantiems alkoholį 1- 2 mėnesius, gali susiformuoti psichinė priklausomybė nuo alkoholio. Fizinė priklausomybė nuo alkoholio susiformuoja, kai alkoholis sistemingai vartojamas 3 – 6 ar daugiau mėnesių.

Paauglių, jaunimo alkoholinės ligos eiga yra labai piktybiška. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradeda vartoti svaigalus, tuo didesnė rizika jam tapti priklausomam, tuo greičiau susiformuoja priklausomybės nuo alkoholio sindromas, išryškėja specifiniai alkoholizmo simptomai: 1) kiekybinis kontrolės praradimas (negali suvokti, kiek išgėrė alkoholio); 2) amnestinis prisigėrimas (neprisimena, kas atsitiko išgertuvių metu, ką kalbėjo, su kuo grįžo į namus, iš atminties dingsta kai kurie epizodai ir t.t.); 3) situacinės kontrolės praradimas (jau nesivaržo pasigerti su svetimais ar menkai pažįstamais žmonėmis, nekontroliuoja savo elgesio); 4) obsesinis, kompulsinis potraukis alkoholiui; 5) savo ligos ignoravimas, „nepastebėjimas“, nesavikritiškumas).

Taigi alkoholinės ligos susiformavimą, viena vertus, lemia visuomenė ir pats žmogus, antra vertus, – alkoholis (kaip toksinis faktorius).

http://www.tinklas.lt/Medicina/prikl_alkoho.php#03

Palikti komentarą