Sveikimas

Mergaitė ir vilkas

Šiltą vasaros popietę pamiškėje storas vilkas lūkuriavo mergaitės, nešinos maistu senelei. Galiausiai mažylė pasirodė ir tikrai turėjo krepšelį, pilną maisto.

„Neši senelei?“ – pasitikslino vilkas.
Mergaitė atsakė „taip“. Tada pilkasis pasiteiravo, kur senelė gyvena. Išgirdęs atsakymą, gauruotasis dingo miško tankmėje.

Įžengusi į senelės namus, mergaitė iš karto pastebėjo, kad lovoje kažkas guli -su kepurėle ir marškiniais. Tačiau net iš septynių metrų atstumo ji suprato, kad tai buvo ne jos senelė, o vilkas: net ir su kepurėle ant galvos siaubūnas buvo panašus į senelę ne daugiau kaip autobusas į Sofi Loren.

Mergaitė ištraukė iš krepšelio pistoletą ir nušovė vilką.

Ne visada įvykiai klostosi pagal numatytas schemas. Neverta per daug pasikliauti senaisiais posakiais, priežodžiais ar pasakomis. „Kad išmoktum plaukti, reikia įkristi į vandenį“, – sakoma dažnai. Gal kas nors šitaip ir išmoksta, bet kai kurie ir paskęsta.
Geriau priimti tikrovę tokią, kokia ji yra šią akimirką.

Palikti komentarą