Sveikimas

Laiškas moteriai alkoholikei (1 dalis)

Jeigu aš būčiau tavo kaimynė ir matyčiau, kaip tu narsiai ir beviltiškai kovoji su savo negalia, ir kreipčiausi į tave tuokart, kai mes neišvengiamai susitinkame, aš neišdrįsčiau tau pasakyti to, ką dabar noriu pasakyti. Tu ir neleistum kalbėti – bijotum manęs. Tu pamanytum, kad aš esu iš tų, susimokiusiųjų prieš tave kartu su visu pasauliu, ir nekęstum manęs, kad aš nutuokiu apie tavo slepiamą baisią kančią.
Jeigu mes pažiūrėtume viena kitai į akis, aš nežinočiau kaip tau parodyti, kad jaučiu tau simpatiją. Aš negalėčiau pasakyti, kad nerandu tavyje nieko, ką turėčiau smerkti, pajuokti ar niekinti; tu neleistum man kalbėti apie tavo pražūtingą negalią. Mes abi apsimestume, kad ji neegzistuoja. Todėl aš turiu tau parašyti. Aš rašau tau laišką, kurį tu rasi saugiai padėtą ir paslėpsi, kad jo nepamatytų tavo šeima, ir tik vėliau jį perskaitysi. Mane su tavimi sieja vienas bendras dalykas: mes abi žinome kaip giliai tu nerimauji dėl savo žudančio girtavimo.
Nesvarbu kokio tu amžiaus – gal studentė, o gal jauna mama, gerbiama specialistė, garsiausio jūsų mieste vyro žmona ar garbaus amžiaus močiutė. Tu gali būti labai veikli, tiesiog kompanijos siela, arba turinti nepilnavertiškumo jausmą nežymi moteriškė, kuri imdamasi kiekvieno paprasčiausio reikalo, kitiems visai nesudėtingo, būtinai “padaro dėl drąsos”. Gali būti, kad tu geri keletą mėnesių ar kelerius metus. Tu įsiskaudini ir karštai neigi, jeigu tave kas nors pavadina alkoholike, bet slapčia klausi savęs, ar taip nėra iš tikrųjų. Tai aš tau nedelsdama atsakysiu: jeigu tu negali kontroliuoti savo gėrimo, jeigu tu šiuo metu geri daugiau, negu sutinki pripažinti, gali būti, kad tu esi alkoholikė. Kai taip sakau, aš turiu galvoje, kad tave ištiko liga. Ji sparčiai progresuoja, apimdama vis didesnę tavo pasaulio dalį, – kol tau visiškai nieko daugiau nesinori ir niekas nesvarbu, išskyrus alkoholį.
Kadangi tu esi moteris, tavo girtas gyvenimas be galo uždaras, tu darai viską, kad paslėptum jį nuo visų aplinkinių, net ir nuo savęs. Galbūt tau tai pavyksta. O gal niekas nežino – kol kas, – kad tu iš viso geri. Nes viešai tu nerizikuoji išgerti nė vieno kokteilio, kadangi žinai, jog užkliūsi už pirmos taurės, o po to bus ilgas skrydis žemyn – iki neišvengiamos griūties. Gal tu “buitinė” girtuoklė, ir gal šiuo momentu aš matau tave tavo bute, kur tu tiesi ranką į butelį, paslėptą apatinių rūbų lentynoj ar nekaltai padėtą skrybėlės dėžėje prieškambaryje. Galimas daiktas, kad tavo šeima nė nenutuokia apie tavo dažnų “galvos skausmų” priežastį. Kita vertus, gal tu viena iš tų šešėlių, kurie gyvena savo gyvenimą šiaistydamiesi po pritemdytus barus ar neaiškias užeigas. Gal tu su savo problemomis jau nusibodai kaimynams, arba esi mieste žinoma skandalistė. Gal tavo šeima jau liovėsi tave dangstyti, ir netgi tavo vaikai nebesistengia rasti tau pateisinimų. Arba gal tu jau praradai šeimą, nes niekaip nepajėgei susitvarkyti su savo noru gerti.
Visai nesvarbu, kokia dabar yra tavo situacija, – šis laiškas tau užsimena apie viltį. Tu neturėtum jausti kaltę ar gėdą. Tu nesi užsitarnavusi teisuoliškų moralų nei užgaulių kaltinimų, kuriuos tau meta aplinkiniai: “Jei tu mus mylėtum, mestum gerti”. “Tau niekas nerūpi”. “Tau turėtų būti gėda – su tavo išsilavinimu ir galimybėmis!” Bet tu nesi savanaudė, ištvirkusi išsigimėlė. Tai visiškai kita. Tu esi sunkiai serganti moteris. Šitai suvokusi, tu turi visiškai atmesti savo kaltę. Kai tu pripažįsti, jog esi alkoholikė, tu nebenusipelnai nei priekaištų, nei pasmerkimo (įskaitant tai, kad tu save jau nežmoniškai nubaudei). Tu tik privalai suprasti, kad sergi, sergi pavojinga liga. Ji gali sugriauti visa kas yra aplinkui, ji gali pražudyti to, kurį pasirenka savo auka, sielą ir kūną. Bet dėl jos tu nesi daugiau “kalta” nei jeigu sirgtum šiltine ar diabetu. Jeigu tu alkoholikė, tai alkoholis tau – nuodai.
Alkoholizmas sukelia neapsakomas kančias ne tau vienai. Daug tūkstančių moterų, kaip ir tu, yra pasiekę ankstyvą ar vėlyvą smukimo stadiją. Iš 65 milijonų vartojančių alkoholį žmonių JAV daugiau kaip keturi milijonai turi problemų dėl gėrimo. Apie 650 000 iš jų – moterys. Sunku tiksliai pasakyti tikrą jų skaičių, nes moterys, ypač namų šeimininkės, gali daug geriau nuslėpti savo padėtį, negu vyrai. Kurį laiką joms tai pavyksta. Bet moteris alkoholikė kankinasi daug labiau nei vyras, jos psichologija ir organizmas yra kur kas sudėtingesni ir jautresni. Jai sunkiau ištverti pačiai sau keliamą pasišlykštėjimą, ji aštriau jaučia gėdą, kuria neišmananti visuomenė ženklina alkoholizmą. Aš esu tikra, kad šitai tu ir pati puikiai žinai. Aš iš visos širdies norėčiau, kad šie dalykai liestų tave tik teoriškai. Bet žinau, kad taip nėra.
Bravūrą, kuria ginasi vyrai alkoholikai, moteris alkoholikė ima naudoti tik tada, kai beveik visiškai numarina savo sergančio pavidalo tikrąjį “aš”. Esu girdėjusi daug moterų alkoholikių sakant: “Viduje aš esu visiškai negyva. Niekas jau nebegali iki manęs prisibelsti ir man padėti”. Daugeliui moterų sunku pripažinti netgi sau pačioms, kad jos yra alkoholikės. Tačiau toks prisipažinimas yra jų pirmas žingsnis blaivybės ir sveiko mąstymo link. Jei tu dar nežengei to pirmojo žingsnio, leisk man tau padėti tai padaryti dabar. Jeigu tu sutiksi, kad nuolatinis vidinės panikos ir tuštumos jausmas yra alkoholizmo simptomas, reiškia, tu esi pasiruošusi priimti pagalbą.
Aš rašau tau šį laišką, kad pasakyčiau, jog, nepaisant tavo sunkios ligos, tu gali būti “tokia kaip visi” ir gyventi normalų gyvenimą. Iš tikrųjų tu pamatysi, kad galima gyventi jį daug laimingesnį, nei daugeliui įprastą. Tu niekada nebegrįši prie senojo, kokį gyvenai iki tave užvaldė alkoholizmas. Anas gyvenimas nebuvo jau toks geras, ir tu bandei atsikratyti širdgėlos ir nevilties gerdama. Gyvenimas, apie kurį noriu tau papasakoti, yra jau kitapus didžiulės patirties; tu gali jį atrasti ir suvokti, kad jis yra būtent toks, kokį tau skyrė Dievas, kai tave sukūrė.
Aš tau rašau apie Anoniminius Alkoholikus. Jų dėka nustojo gerti apie ketvirtis milijono* nusivylusių, sužlugusių vyrų ir moterų, ir jų gyvenimai neatpažįstamai pasikeitė. Jei tu turi pakankamai noro ir nuolankumo, kad Anoniminiai Alkoholikai tau padėtų, šis dalykas ne tik padarys taip, kad šios dienos taurelė tau būrų paskutinė, bet ir pasiūlys naują gyvenimo būdą – nenusakomai šaunų, teigiamai veikiantį visus, kurie tik jį matys.
Plačioji visuomenė menkai tesupranta kaip veikia AA, ir niekas iš esmės negali to tikrai protu paaiškinti. Bet egzistuoja gausybė akivaizdžių įrodymų, kad tai paveiku. Pripažinus savo bejėgiškumą prieš alkoholį ir nuoširdžiai norint gauti pagalbą, tu kreipiesi į didesnę už tave jėgą, kad ji vadovautų tavo gyvenimui.
Paviršutiniškai žvelgiant, tai atrodo tiek nedaug. Tačiau giliai viduje, kur tas kreipimasis ir užgimsta (ir maldose nepakeliamų kančių akivaizdoje), išsilaisvina tokia milžiniška jėga, kokią žmogus tik begali patirti. Tos jėgos pojūtis yra stipresnis už alkoholio trauką, kuri valdė iki to momento, užgoždama meilę šeimai, savigarbą ir savisaugą. Anoniminiai Alkoholikai vargiai gali apsakyti tą nepaprastą būseną. Bet ir nereikia jos apsakyti – rezultatai kalba patys. Niekas nežino, kaip tai veikia, bet tai veikia.
(skaityk 2-ą dalį…)

Palikti komentarą