Priklausomiems

Kas yra priklausomybė?

Su priklausomybės problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didelė žmonijos dalis. Tačiau tiksliai nusakyti, kas yra priklausomybė, vis dar labai sunku. Paprastai kiekvienas ją supranta savaip. Manijos, priklausomybės, liguisto potraukio sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos. Mes kalbame apie priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, kito žmogaus, daiktų, pinigų, automobilio, kompiuterio, televizijos…Galima būtų sakyti, kad beveik kiekvienas iš mūsų kenčiame nuo vienokio ar kitokio liguisto potraukio.

Priklausomybės nuo alkoholio vystymąsi galima būtų suskirstyti į keturias fazes:

  • Pradinė, kai vis dažniau geriama, kad “palengvėtų”.
  • Tarpinė, besireiškianti slaptu gėrimu, pirmaisiais trumpais atminties praradimais.
  • Kritinė, besireiškianti kontrolės praradimu, šeimyninėmis bei profesinėmis problemomis, nesidomėjimu niekuo.
  • Chroniškoje fazėje mažėja organizmo pakantumas alkoholiui, atsiranda pasekminių organinių sutrikimų, girtumo būsena gali išsilaikyti keletą dienų.

Yra gausybė apibrėžimų, kada alkoholis tampa problema. Vieni teigia, kad alkoholio problemą turite tada, jei kasdien išgeriate tam tikrą skaičių taurių. Kiti teigia, kad alkoholis tampa problema
tada, kai geriate kasdien. Dar kiti tvirtina, kad reikšmingas rodiklis yra gėrimas rytais. Daugybė įvairių kriterijų…
Kuo daugiau apibrėžimų žinai, tuo lengviau išsirinkti tokį, kuris tau netinka. “Tikriausiai man dar nėra alkoholinės problemos, nes aš dar ne…”
Jeigu vartodami alkoholį atsiduriate tokiose situacijose, kurių nebuvote numatę ir kuriose atsidurti nenorėjote, tikriausiai alkoholis jums tapo problema.

Alkoholio problema yra problema dėl alkoholio.

Visi, kurie jau įveikė savo alkoholio problemą, pripažins šio apibrėžimo teisingumą. Jie visi įsitikino, jog per alkoholį yra patekę ten, kur niekad neketino būti ir nenorėjo būti. Su liūdesiu ir sopuliu jie pasakoja apie savo pralaimėjimus ir gėdingas situacijas, kuriose dažnai atsidurdavo. Jiems teko suvokti, kad alkoholis vis labiau juos valdo, kad jie bejėgiai prieš alkoholį. Jų sugebėjimas tvarkyti savo gyvenimą menksta. Alkoholis – pradžioje buvęs jų geriausias draugas, vėliau juos išdavė – tapo gresiančia gyvybei problema. Jie taip pat pasako radę šiai savo problemai sprendimą tik dėka kitų, su meile bei pagarba padėjusių jiems priimti pagalbą, kurios prašyti buvo bejėgiai.

Priklausomybė yra užsitęsęs, kompulsyvus nuotaiką veikiančių narkotikų vartojimas. Žmogus nesugeba pasimokyti iš savo ankstesnės neigiamos patirties ir nepaiso tolesnės žalos sau ar kitiems rizikos.

Pagrindiniai priklausomybės elementai yra fizinis ir/arba psichologinis potraukis toms medžiagoms ir jų vartojimo kontrolės praradimas. Paprastai seka būna tokia: vartojimas > piktnaudžiavimas > priklausomybė. Piktnaudžiavus kokia nors svaiginančia medžiaga, galima vėl grįžti prie saikingo jos vartojimo, tačiau patekus jos priklausomybėn, saikingai jos vartoti nebeįmanoma. Todėl priklausantys nuo alkoholio žmonės stengiasi savo „problemą“ apibūdinti kaip laikiną piktnaudžiavimą ar „padauginimą“ ir jokiu būdu nesutinka su priklausomybės nuo alkoholio diagnoze.

 

Palikti komentarą