Pradzia

Susikurkite savo asmeninį puslapį, blog'ą, dienoraštį... kaip bevadintume...

Pradzia

Nevykele » 2013-04-02 19:31:16

Pradzia visada buna sunki. Labai daug kartu esu sau melavusi. Labai sunku sau pasakyti, kad kazko daryti tu negali, nes tu paprasciausiai tikru tikriausiai negali. Nes prasmegsi bedugneje, kancioje, kad zmones nuo taves nusisuks, kad pati susisuksi nuo saves, gali buti, kad negristamai. Labai daug kartu as maniau, kad su manimi viskas baigta. Kad paprasciausiai priejau liepto gala.
Aisku, paskaicius kai kurias pazintis, uzgerimus - taip, galiu sakyti man pasiseke, kad nenugrimzdau ir dar giliau. Juk geriau ir vyna buteliais kas diena. Ir neprismindavau detaliu arba atsibusdavau ant virtuves stalo. Baisiausia - gerdavau viena, nes juk as bijojau, kad kas nors manimi pasinaudos, kad as prisidarysiu kvailysciu kur nors, kur bus tai uzfiksuota. Aciu dievui, kad nepasirodziau niekur - viska slepiau. Taciau kam reikejo,tas mate. Man atrodo vienas skirtumas, kad kadangi niekas nesake, maniau, kad problema neegzistuoja. Nes jei niekas nezino, kad problema yra, galima gyventi normalu gyvenima (arba bent jau sukandus dantis vaidinti, kad toki gyvenima gyveni). Taciau kuo toliau, tuo sunkiau daresi, neimanoma buvo normaliai funkcionuoti.
Tad pasakiau sau ne. Viena diena pripazinau fakta, kad as deja negaliu susidoroti su alkoholiu ir as jam bejege. Kiekviena diena meldziuosi, kad istverciau kiekviena pagunda, o jei suklupsiu, sugebeciau atsitiest ir eiti toliau. Nes zinau, kad kiekviena diena vaikstau peilio asmenimis. Nelabai yra su kuo pasikalbeti, nes artimieji nesupranta - nenori suprast. Jiems per skaudu, kad as negaliu gerti, kaip normalus zmones, kad cia kazkas gedingo - nenori diskutuoti ar isklausyti, nes jiems nemalonu apie mane taip galvoti.
Tai dar labiau komplikuoja problema. Taciau - kadangi mano protas pagaliau subrendo, as suprantu, kad jei noriu gyventi, turiu kenteti ir turiu atsitiesti - kas benutiktu. As aisku, zadu, kad niekada negersiu daugiau, bet neseniai, tai vel ivyko. Nieko baisaus, nieko nepataisomo, bet labai sukrete, nes maniau, kad jau si karta as ne lupomis neprisiliesiu prie tos slykstynes. O ir pasitvirtino, jokio dziaugsmo, tik kalte ir blogas jausmas. Net ir geriant taure jauciausi slyksciai, net nezinau, kam tai padariau. Tam, kad sau kazka irodyciau? Kad suteikciau sau dar didesni nora nevartoti alkoholio? Kad suprasciau, kad nuo to nepasveikstama? Nezinau priezasties, taciau pradedu suprasti, kodel alkoholikai kartais nebenori gyventi ir nutraukia klaikia egzistencija. Paprasciausiai jau supranta, ko jie sau nenori, kad to jiems nereikia. Bet bejegiskumas ---- viskas sumala prota. Atrodo vel juoda aklaviete. Be to tokie zmones per daug savikritiski sau ir savo poelgiams. Nervingi, isseke, bailiai.
Tikiuosi, man viskas bus gerai ir nereikes cia lieti savo nusivylimo savimi ir savo paslydimais, nes kaip tik todel ir bandau issilieti, kad vel matyciau pasauli teisingai. Juk viskas sekasi - darbas, seima, finansine situacija, puikus planai - viskas juk gerai. Lyg noreciau specialiai viska sau sugadinti. Paslapciomis nekenciu saves? Manau, kad man neverta visa tai tureti? Kodel?
Kartais klausimai ir turi likti retoriniai, o ne kokie kitoki, nes visgi nesiruosiu uzsiimineti savigrauza. Va kiek pasigrauziau, pasiaimanavau ir vel eisiu i prieki. As stiprus zmogus ir neleisiu siam ivykiui sugadinti man gyvenimo, o ir kitiems gyvenimo.
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Re: Pradzia

e » 2013-04-02 19:47:38

smagu girdėti apie pradžią, atsitiesimą, viltį :) arodo kaip ir senokai, bet atgaivinai prisiminimus, kaip paslapčiom, susikaupus, kad neprisidirbčiau, atkakliai nusiraudavau stogą alkoholiu, kas norėjo tas matė, kalbėti apie tai nebuvo dažniausiai reikalo, kaip finale pasakiau tėvams, pastarieji suko akis į šalį, nemalonu, keista..problema ne pas mane vieną buvo. Poto sekė tuzinas klausimų. Kažką alkoholizmas dengė, tik ką?..toks rodės amžinas, neišspręstas, besisukantis mintyse klausimas. Bet tai išspręndžiama, ir atkaklus noras čia varikliukas, fone nuopolių ir pakilimų. Tikra kelionė į save. Ačiūs, kad pasidalinai, neprapulk, kalbėki.
Senbuvis
 
Pranešimai: 1853
Užsiregistravo: 2007-10-24 16:14:19
Miestas: vilnius

Re: Pradzia

Nevykele » 2013-04-03 18:42:21

Labai gaila, bet moteru alkoholizmas priimamas kaip kazkas nesuvokiamo. Labiau smerkiama, nera pagalbos nei is artimuju nei supratimo. Nors siek tiek meluoju, palaikymas is artimuju yra, taciau nera to supratimo, uzregistravimo pagaliau, kad stai, mano moteris turi problemu su alkoholiu. Stai mano moteris nebegeria ir nebegers niekada ir kaip tai visiems pasakyti. Jei nori ji pasisneketi apie visa tai, tai itin nemalonu, nes moteru alkoholikiu isvis nera, tik visiskai degradavusios butybes kur nors stoty. Ka darysi...
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Re: Pradzia

e » 2013-04-03 20:14:21

moterys apskritai turi būti "patogios" , bet tai jau daug platesnė tema
Senbuvis
 
Pranešimai: 1853
Užsiregistravo: 2007-10-24 16:14:19
Miestas: vilnius

Re: Pradzia

dorata » 2013-04-04 13:43:10

Esu girdėjusi kad moterų alkoholizmas yra nepagydomas. O sakė tai žmogus turbūt visai neišmanantis apie šią ligą. Tik geriančias moteris labiau smerkia visuomenė. Moteris turėtų visur ir visada atrodyti ir elgtis puikiai, nežiūrint į tai kokioje aplinkoje ji gyvena. Taip sutinku galima keisti aplinką pažįstamus , bet tai ką atsinešei su savimi iš praeities kas yra žmogaus pasamonėje nepakeisi. Nei viena mes sąmoningai nesistengėme tapti alkoholikėmis. Labai sutinku su mintimi, kad moteriai gauti pagalbą iš artimųjų šiuo atveju yra tikrai sudėtinga.
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 67
Užsiregistravo: 2012-11-23 11:49:56

Re: Pradzia

e » 2013-04-04 15:24:25

nieko daug kas dar prieš akis ir nuo pačių priklauso.
Mūsų reikia pasauliui ir taškas, ania? neįsivaizdoju pvz susirinkimų be moters...nors gal vyrai įsivazduoja , įdomu..:)
Senbuvis
 
Pranešimai: 1853
Užsiregistravo: 2007-10-24 16:14:19
Miestas: vilnius

Re: Pradzia

Pumputis » 2013-04-04 15:46:55

e rašė:nieko daug kas dar prieš akis ir nuo pačių priklauso.
Mūsų reikia pasauliui ir taškas, ania? neįsivaizdoju pvz susirinkimų be moters...nors gal vyrai įsivazduoja , įdomu..:)


Įsivaizduoju ir be, bet geriau kai vyksta su. Daugiau tvarkos, mažiau keiksmažodžių. :)
Senbuvis
 
Pranešimai: 5263
Užsiregistravo: 2009-06-12 12:50:45
Miestas: Šakiai

Re: Pradzia

Nevykele » 2013-04-04 17:33:09

Kazkada masciau apie susirinkimus. Kaip ten nueiti, ka sakyti. Tik tiek pasakysiu, kad gyvenu ne Lietuvoje, tad visas ejimas kazkur darosi dar sunkesnis, nes tie susirinkimai man atrodo kaip saviapgaule kazkokia. Susirenka grupe zmoniu, kurie virkauja apie savo praeiti, poelgius, kaip jie suoke, kad nereikia gerti, kiek zmoniu jie iseide ar sunaikino santykius ar dar kas jiems nutiko. Kaip sunku praeiti pro buteli ir kaip jie noretu ta buteli susiversti, Tad kaip sakant tempia nuo vieno susirinkimo iki kito, kad tik nesusigundytu ir nepadarytu to gramelio. Gal as viska blogai matau, bet as nenoriu prisiminti to kas buvo. As noriu labiau koncentruotis i ateiti, kas su manimi bus, kaip as statysiu savo gyvenima. Kaip man bendrauti su kitokiais, naujais, laisvais zmonemis. Ar noreciau as bendrauti akis i aki su alkoholikais, tokiais kaip as pati? Na jei nematomu budu, kaip siame forume, manau tai idomu paskaityti patirciu, padiskutuoti, taciau vaziuoti i susitikimus kaip i kokia sekta, dar labiau pabreziant, kad issiskiriu is visuomenes?
Viskas susiveda i tai, kaip save vertinu. As puikiai suvokiu, kad priklausomybe turiu. Taciau nenoriu apie tai pastoviai galvoti. Gerti nebutina - yra milijonai zmoniu, kurie paprasciausiai negeria = ne todel, kad negali, bet todel kad nenori, del religijos, del isitikinimu, del to kad paprasciausiai nenori buti durni - ir nesiburia jie i jokias draugijas, nesureiksmina sito, kaip kazko ypatingo, neisskiria saves is visos zmonijos. Nes ne gerimas yra tik smulkmena, palyginus su kitais gyvenimo aspektais.
Zinoma, sutinku, kad alkoholio vartojimas labai isipainiojes i zmoniu gyvenima, socialinius santykius, tai kaip ir neatskiriama gyvenimo dalis - bendraujant su bet kuriuo zmogum, taciau as sutikau daug zmoniu, kurie galetu gerti, bet negeria. Ir jiems gerai, jie to nesureiksmina. Kaip jiems gerai, nes jie be etikeciu, jie laisvi. Cia jie savo laisva valia daro, tai reikia, jie gali bet nenori. O cia gaunasi, kad mes, norim, bet mums uzdrausta, arba mes zinom, kad mums negalima, todel, vien del to kad negalima, taip to norisi?
Zinau kad mano visas sitas paistalas turbut priestarauja pats sau ir keliose vietose, taciau tokia va maisalyne mano galvoje.
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Re: Pradzia

Edvardas » 2013-04-04 20:19:48

Tikriausiai kazko nesupratau, nes į susirinkimus eina tie, kurie turi priklausomybę ir nori gyventi blaivybėje. Jei zmogus neturi problemų, tai jo laisva valia gerti, ragauti ar gyventi abstinencijoje. Bet kai žmogus yra priklausomas alkoholiui mažai yra vaistų būti blaiviam. Tikrai ne iš gero gyvenimo pėdinu į susirinkimą, bet tik jo deka, 12 žingsnių programos dėka gyvenu blaivų gyvenimą nemažą laiko tarpą. Ir svarbiausia- susirinkimų, tiksliau žmonių lankančių šiuos susirinkimus, dėka suradau Tikėjimą, suradau Aukštesnę Jėgą ar Dievą, nesvarbu kaip įvardinti, nes tai-mano gyvenimo pagrindas. Kai suvoki, kad priklausomybė ne bausmė, o dovana kai tau dovanojamas antras gyvenimas per fizinio kūno gyvasties laikotarpį, negi gali burnoti. Tikrai ne.:)
p.s. jei ne vietoje įsiterpiau, galima pasisakymą ištrinti.
Senbuvis
 
Pranešimai: 1583
Užsiregistravo: 2006-01-04 17:47:37
Miestas: Vilnius

Re: Pradzia

Nevykele » 2013-04-05 14:56:32

Edvardai, noriu paklausti, argi tuomet tai reiskia, kad jei nebutu susirinkimo, tu guletum salikeleje apsikabines buteli? Kodel reikia daryti save bejegiu pries aukstesnes jegas ir panasiai, jei is tikruju, visa jega yra zmoguje, kuris nevartoja alkoholio? Juk ne aukstoji jega tau liepia nedaryt kazko ar parodo tavo silpnuma, o pats zmogus nebepakelia pirmos ar kitaip save uzsiliuliuoja, kad negertu. Juolab, kad toks gerimas, koks yra pas mus - jokio gerio, laimes, malonumo neatnesa. Nebet ta akimirka pradzioje, kai maloniai apsiskuka galva ir atsirisa liezuvis - bet kas toliau? Toliau viskas paprastai - atminties praradimas, troskulys, blogumas, o kas baisiausia sazines grauzatis, kuri negyvai pragrauzia galva iki pat saknu...Taigi, visgi, kas zmonems bepadetu, tegu padeda. Jei kazkam butinas susirinkimas ir jis padeda - eikite i juos.
Cia kalbu grynai apie save ir kaip matau savo priklausomybe as. As nenoriu duoti tiek galios susirinkimams - nes tik del ju as negeriu. O jei susirinkimai neivyks, arba negalesiu juose sudalyvauti? O jei mano globejas nekels ragelio, kai as stovesiu su buteliu prie kasos. O jeigu as sirgsiu ir kaip tik uzeis noras isgerti? Ne, as nenoriu buti priklausoma nuo kazko kito - jau nebe nuo alkoholio, bet nuo susirinkimo, kaip pakaitalo. Nes juk visi mes esam linke viena priklausomybe keisti kita. Kas is musu vis dar ruko, o dabar dar daugiau nei anksciau? Kas is musu pabande kitus svaigalus, teisindamas, kad tai ne alkoholis, todel jokios problemos cia nera?
Ne, aciu - as noriu buti nepriklausoma ir savo VALIOS deka kontroliuoti savo poelgius. Kaip jau sakiau - visko gali buti, bet bent jau busi atsakinga pati uz tai ka padariau ir negalesiu ir vel kaltinti aplinkybiu, kad ir kaip noreciau - nesvarbu kas mire, nesvarbu kiek streso, nesvarbu ar buvau kazkokiame susirinkime ar ne, as pati nusprendziau paimti alkoholi ir susipilti tiesiai sau i gerkle. Niekas man prievarta nesiule, negunde, nekankino - as pati viska nusprendziau ir kaip dabar pamenu su visai aiskiu supratimu ka darau.
Mano mintyse vis tik dar yra labai gajus paslapties elementas. Jei niekas o niekas nesuzinos apie si mano suklydima - viskas tvarkoj.Ji bus galima graziai istrinti ir padeti kaip neverta demesio ivyki, apsimesti, kad as vis dar stipri, kad nevartoju alkoholio ir man negrauz sazine. Taip ilga laika buvo, kai pasislepusi geriau - kol aisku, pastebejo kam reikejo pastebeti ir aisku, kaip visuomet tokie dalykai buna, paciu baisiausiu budu, kai teko vel pripazinti sau ir kitiems, kad taip - problema as turiu, alkoholio man vartoti negalima. Ir stai neseniai, vel buvo sansas slaptai pavartoti, visai kaip anksciau. Viskuo pasirupinta, vaikas saugus, as viena, niekas o niekas nesuzinos, kad as taip pasielgiau. Niekam nereikes sakyti ir pripazinti. Galima bus apsimesti, kad nieko neivyko. Taciau pabudau vidurnakti su perplakancia sirdimi, su slyksciu skoniu burnoj. Zinojau, kad si karta sustojau laiku, viska prisimenu, kad ispyliau ko nereikejo vartoti, bes butu perzengta riba. Bet pirma karta gyvenime, man nerupejo tai, kad niekas nezino, ka as padariau. Svarbiausia - zinau as pati ir jauciuosi ne geriau, nei anksciau. Taigi pirma pamoka gyvenime, kuriu buvo jau kelios. Toks kaip ir saves pazinimas, suvokimas savo vertybiu, galimybiu ir valios testas (ne koks).
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Re: Pradzia

Pasiklydes » 2013-04-06 08:30:58

Nevykele rašė: o kas baisiausia sazines grauzatis, kuri negyvai pragrauzia galva iki pat saknu...


Labas. Tikiuosiu nepyksi už ikišta trigraši. Na niekaip šitos vietos nesuprantu. Sažines graužatis dėl ko, už ka?? Kad norėjau pats išgerti alaus, savo noru nuejau, pats už savo pinigus nusipirkau, savo namuose išgeriau savo sveikatos saskaita.. Del ko turiu graužtis?? Kaip tas Budulis iš Dvyračio šou sako, aš ir taip galvojau ir anaip, na niekaip suprasti negaliu :)
Būčiau gyvenime savimi, bet neleidžia baudžiamasis kodeksas...
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 1308
Užsiregistravo: 2008-03-18 19:10:15
Miestas: Vilnius

Re: Pradzia

e » 2013-04-06 09:17:10

kaip dabar jaunimas sako-užskaitau :), Nevykėle (nu bet ir žinai slapyvardis, gal tau ir brangus, bet kaip nepasiverčia kreipinys)
Senbuvis
 
Pranešimai: 1853
Užsiregistravo: 2007-10-24 16:14:19
Miestas: vilnius

Re: Pradzia

Edvardas » 2013-04-06 13:03:11

Nežinau ar kur gulėčiau su butelioku, nežinau ar apskritai gyvaqs būčiau ar min. gulėčiau kaip daržovė, daug ko nežinau. Tiksliai žinau, kad šiandien esu blaivus, kad turiu gyvenimo pagrindą. Jaunystėje daug sportavau ,,vyriškomis'' sporto šakomis (klasikinės, sambo imtynės, regbis), kurios prisidėjo prie valios ugdymo, tikrai nesu bevalis, bet prieš alkoholį-taip, visiškas bevalis. 1988 m. ,kai dar nieko nežinojau apie priklausomybę, apie anoniminius, bet viduje jaučiau, kad kažkas negerai su tuo gėrimu, metams Katedroje pasirašiau, kad prie Nepriklausomybės kurimo prisidėsiu būdamas blaivus. Ir išbuvau, bet per Naujuosius (tada baigėsi pasižadėjimo terminas) rankose jau laikiau šampano taurę. 1990 pravėriau AA duris ir dar 3,5 metelių ,,mokiausi'' saikingai gerti. Nesigavo, nes AŠ mokiausi, AŠ stengiausi, AŠ pergyvenau ir jaučiau gėdą ir t.t. Ir tik tada, kai pakėliau rankas pripažindamas, kad 100 proc. esu priklausomas ir bejėgis prieš alkoholį, kai nuoširdžiai paprašiau AJ paimti mano problemą įvyko stebuklas. Prasidėjo blaivus gyvenimas, kuris tęsiasi iki šiol, bet man nebereikia kovoti kaip negerti, nereikėjo valios ypatingos ir t.t. Gyvenu Žemėje ne rojuje, tad gyvenimo išbandymų teko patirti ,,į valias": ir netektys, ir apgavystės, išdavystės visko buvo. Va čia valia gelbėjo, blaivus mąstymas gelbėjo, o svarbiauia-Tikėjimas ir AJ. Gal rašau kaip sektantas, bet tai mano tokia patirtis ir ja dalinosi su kitais, kuriems gal tai padės susimąstyti ar priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Aš kaip ir Tu, neturiu nieko prieš kitus metodus, kurie padeda išlikti blaiviam, duok Dieve, bet per savo netrumpą gyvenimą matau vaizdelius (kalbu apie priklausomybę), kurie verčia suvokti, kad be AJ - sunku. Galima turėti vienodą rezultatą, bet keliai jam pasiekti skirtingi: su kančia arba be jos.:) Sekmės Tau.
Senbuvis
 
Pranešimai: 1583
Užsiregistravo: 2006-01-04 17:47:37
Miestas: Vilnius

Re: Pradzia

Nevykele » 2013-04-09 16:28:13

Na paskaiciau as cia viska. Skaiciau dabar ir sena foruma. Pastebejau, kai ateina man pavojingas metas as imu skaityti si foruma. Tarsi padeda, lyg ir lengviau paskaicius, kad ne man vienai yra problema, kad ne man vienai keistas jausmas uzeina ir nesuprantu kas darosi ir kodel. Kodel as noriu alkoholio, bet sau pati to nepripazystu.
Is tikro - yra nemazai zmoniu, kurie per sventes vartoja daug alkoholio. Aisku tai ne daugiadienes, bet jie karts nuo karto prisigeria, pasisklaido ir toliau sau gyvena. Ir kaip liudna pagalvojus, kad as taip negaliu, negaliu atpalaiduoti savo smegenu nuo streso ar itampos, tiesiog pakvailioti. Noretusi tiketi, kad butu galima kita pagalba surasti, negu pasakojima savo jausmu kitiems tokiems nelaimeliams. Atrodo - o jau bandyta praeityje, kad saikingai gerti man nelemta. Bandziau save itikinti, kad pasveikau. Sunkiausia, kai jau zinai, kad nieko nebus, tai visam gyvenimui ir tu esi kaip ir pazenklintas, su antspaudu.
Paskaiciau daugelio musu virkavimus, kaip sunku praeiti pro bara ar kavine kur kazkada buvo linksmai gerta. Kaip automatiskai jie nusiperka alkoholio ir prasideda atkrytis, kaip tiesiog netycia kazkuris gurgstelejo giros ar issiplove burna alkoholiniu burnos skalavimo skysciu ir viskas prasidejo ir naujo. Viskas tesesi kelias savaites, nes jie bijojo pachmielo, arba jie neprisimena ir negalejo atsipeiketi. Beskaitant pagavau save galvojant, kad eilini syki, tai tik saves apgaudinejimas. Atejo laikas ir liga paeme virsu - zmogus isgere stikliuka, pagavo kablys, norejo dar - pasiteisinimas, nieko neprisimenu, man reikia kad mane isgelbetu ir panasiai. Kazkuris labai nuosirdziai pasake, ejau pas draugus, tvirtai zinojau, kad pasigersiu. Ir taip yra kiekvienam, nesvarbu, kiek metu jie negeria. Cia pats psichologiskas pripratimas sprendimas, bevalyste. Stai kodel kartais tie patys beviltiski alkoholikai sustoja ir negeria toliau. Pavyzdziui isgeria taure ir nebegeria iki nusmigimo. O kita karta is karto kala dideli bokala degtines ir sminga i daugiadienes. Nes jie taip nori, toks paciu ju sprendimas ir pasiteisinimas, kad netycia liga mane suriete man kazkaip nelimpa.
Patys jie kalti - patys padare tuos sprendimus, tik jie - nusipirko buteli, ar gurkstelejo. Veliau pateisindami kad yra alkoholikai, kad tai yra liga, nes pripazinti, kad esi silpnavalis yra per sunku ir nepakeliama. Va cia ir ateina vadinamas sazines grauzimas - del to kad valia prarandama ir sulauzomas pazadas sau. Ir butent ne artimiesiems, draugams, vaikams, bet paciam sau. Nes blaivus gyvenimas ateina tik tuomet, kai pats sau pripazisti, kad nebegali gerti, ne kitiems. Taciau tai neturetu tapti lengva isimtimi pasiteisinant apie isgerinejimus - man alkoholizmas, as praradau nuovoka, as begau dar pirkti butelio, nes negalejau sustoti. Nezinau kaip kitiems, bet visuomet imanoma sustoti, bent jau iki tam tikros kondicijos - kol protas dar veikia. Bet juk lengviau nusispjauti ir pasakyti, viskas jau isgeriau, jau man gera, tai gersiu as ir toliau, kol issijungsiu ir bus kita diena man taip bloga, kad as vel turesiu gerti, nes juk taip bloga ir as mirstu.
Ar visi alkoholikai yra paprasciausi silpnavaliai, bandantys silpnavalyste pateisinti liga, priklausomybe? Ar is tikruju, taip buna, kad zmogus gali gerti savaitemis ir menesiais ir nebegali sustoti - nustoti gerti, ar tuo metu smegenys jau masto nebe taip? Klausiu retoriskai, nes man buvo periodai, kai isgerdavai po pora vyno buteliu kas vakara - issijungdavau, atsibusdavau, vel keldavausi ir eidavau i darba - coca cola ar energetinis gerimas, daug kavos, riebus maistas, sunkus laukimas iki vakaro, ieskojimas parduotuves kur dar nebuvau, pirkimas poros buteliu akcijinio vyno, lekimas namo, gerimas pries kompiuteri be prasmes spoksant i ekrana ir gailintis taves. Beprasmis rukymas ir bandymas visko nuslepti nuo artimu zmoniu... bet tai darant gerai suvokdavau, kaip rytoj jausiuosi, kad bus dar blogesne savijauta, kad reikes eiti i darba, kad ten reikes dirbti protini darba ir darba su kitais pilieciais, kad mano veide viskas matysis ir man bus nejauku ir geda. Taciau, vis tiek geriau, nes taip buvo lengviau, nei kankintis ta vakara ir issigarinti prakeikta vyna. Kodel tada viena diena as nusprendziau ir nustojau. Kodel viena diena vel viskas prasidejo is naujo ir dar blogiau - nes truko kantrybe - nes buvo lengviau pakelti ta taure ir apsvaigus vartytis be jokios naudos ir nemastyti apie gyvenimo sunkumus, pareigas. Tinginyste? lengviau pateisinti nieko neveikima?
Bandau vis tik suvokti (o jau po tiek laiko), kodel tam tikrus sprendimus priemiau savo gyvenime ir stai atrodo visai neseniai, su visu supratimu, potyriais, bagazu vel emiausi odisejos, bandymo pakartoti visko is naujo? Sustojau? Taciau liko kazkoks atoveiksmis, noras vel susinaikinti, vel nusipirkti alkoholio ir suvartoti tai, nes juk taip lengviau. Ir kaip visa tai sustabdyti? Pirmiausia sau pripazinti, kad tai paprasciausia aklaviete - ar zenklas, kad mano gyvenimas eme tvarkytis iki tokio laipsnio, kad noriu tai viska sunaikinti, kad tureciau del ko grauztis ir kaltinti savo neilaiminga gyvenima. Negi nenoriu gyventi laimingai, buti mylima, gerbiama, kaip jau gan ilga laika. Kodel visa tai tiesiog noriu sugriauti pati, savo rankomis?

Tikiuosi man pavyks nebuti bevale tingine butybe, kuriai lengviau viska pamirsti ir nugrimst. Jei taip ivyks, tik save galiu kaltinti, kaip kad zmones buna kaltinami del zmogzudystes. Jei suvoki savo poelgio pasekmes, vadinasi tu kaltas, nes zinojai, kad tai yra blogai. Tik tiek, kurie ant tiek pamise, kad nesupranta ka daro, nezino, kad kazka blogai padare yra nepakaltinami.
Tad tokie pasiteisinimai, kad netycia gurkstelejau vyno, nepajutau kaip emiau gerti alu. Uzsukus i bara nejucia uzsisakiau alaus yra visiskas bullshit. Galiu garantuot, kad tie zmones puikiai savyje prisimena ta minti ir sprendima, kurio lydimi gurkstelejo. Kad jie su visiskai pilna samone zinojo, kas ju laukia ir tik save apgaudinedami sako, kad jie galvojo, kad nieko nebus. OK po 1 negerimo, dar gali save apgaudineti, kad nori isbandyti, ar jau isgijai. Bet po 5 - 6 - 7 karto - ar vis dar gali sakyti, kad norejai isbandyti ar viskas bus gerai? Kad nezinodamas ir apimtas karstines (bet juk blaivus?) isgerete stikline ar taure ir veliau apimti deliriiumo puolete maukti kas papuola.... Bet po pirmos stiklines dar mastoma, dar yra galimybe sustoti - ir visi mes tai galime, nes juk pasakojame, kad stai vat praeita karta as negeriau daugiau nei 1 stikliuko. Tad... vis tik negaliu apsisprest, kas tai - liga, bevalyste, tinginyste, noras susinaikinti, bet tie alkoholiku pasiteisinimai (mano pacios irgi) man atrodo tokie sudu sudai, kad negaliu as ramiai skaityt. O po to jie dar sulaukia palaikymo ir supratimo ir tokiu pat, kurie sako, nieko baisaus, juk cia liga, tu nekaltas, svarbiausia susiimk - bet jokiais budais, nekankink saves sazine, nes juk tu nekaltas, kad turi priklausomybe... ech.
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Re: Pradzia

Nevykele » 2013-04-09 16:40:07

sakau jie - bet pati esu jusu gretose. Pati elgiausi butent taip, kaip dabar sakau ir vis dar elgiuosi, nes isgerus po keletos dienu bandziau pateisinti, kas mane pastumejo gerti - stresine situacija, tevo mirtis bla bla bla. O priezastis pazvelgus i savo visu saziningai yra - pamaciau buteli, gerai apmasciau ar verta pirkti. Zinojau, kad namuose bus viskuo pasirupinta, mano vaikui nieko nenutiks, kad as greiciausiai sekmingai nuslepsiu si paklydima - pasakiau duokite man buteli. Ir pardavejas nusisypsojes man padave - juk velykos, nieko tokio, reikia atsipalaiduoti. Isijunge pasiteisinimu lavina, kol nuejau iki namu jau mintyse geriau alkoholi ir megavausi apsvaigimo pojuciu. Ir sulaukiau jo, neuzilgo isgerus to alkoholio ir pasidare gera - taip gera, net palengvejo, kad po tiek laiko pagaliau, gavau to, ko norejau. Veliau, begeriant didesni kieki, pojutis isnyko, eme suktis galva. Nebuvo nebeliko to svelnaus atsipalaidavimo, bet is ipratimo reikejo daugiau. Atsikimsusi alaus norejau isgerti iki sekancios stadijos, kai vel apsisuks galva, bet jau daug labiau, smarkiau. Begeriant atejo visai normali mintis - kam man to viso reikia? Kas bus rytoj? Kaip as jausiuosi ir kam kam kam. Ispyliau viska i kriaukle. Issivaliau dantis. Atsiguliau i lova ir jauciausi labai slyksciai nes puikiai suvokiau, kad susivariau pati savo akyse. Kad pati padariau sprendima ir dabar jauciuosi slyksciai, lyg butu privemta i dusia. Ir ryte atsibudus pajutau ta nemalonu skoni, kaip kadaise. Troskino, nors neturejo - juk ne tiek isgeriau. Bet kaip tycia, jauciausi lyg buciau gerusi savaite. Lauze kaulus. kamavo sazine. Ir taip norejosi rasti pasiteisinima, kad pasijusciau geriau - tad atejau cia. Juk man liga as nekalta, man paprasciausias atkrytis, taip jau buna, taip buna. Tai normalus ligos priepuolis. Tai ka as nusprendziau parduotuveje, nebuvo mano pacios sprendimas, tai alkoholizmo postumis. Ar as tuom pati tikiu - NE. Eilinis bullshitas.
Nevykele
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: 2008-08-14 15:41:48

Kitas

Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias