Rimanto kelmynė ir sodinukai

Susikurkite savo asmeninį puslapį, blog'ą, dienoraštį... kaip bevadintume...

Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-14 22:00:29

Norėjau pakeistį pavadinimą pvz. ,,Replika iš pakrūmės'' ,tačiau jų pas mane pakankamai buvo ir iš patvorio ir pro uždaras duris.Prisiėmiau atsakomybę kad tokiais dalykais nejuokaujama,nes nei pačiam tai juokinga nors kartais ir pavyksta šį bei tą paminėti su šypsena.Tačiau žinau kiek daug kaiminysteje,gatvėja,mieste įra tų kuriems norisi verkti ir pykti ant viso pasaulio.Toks ir aš buvau visų pagal poreikį atstumtas,paniekintas,tyliai nurašytas į nepageidaujamas artimoje aplinkoje...Ne aš nesiruošiu gelbėtį viso miesto ir net gatvės nes nesu tam pajėgus ,be to tolerantiškai priimu kiekvieno teise rinktis,ar suklupus ir nuo to pavargus ieškoti pagalbos ir keltis ar vegetuojant šliaušti į nežinomybę.Tai tik tiek ,mes dar apie tai daug pakalbėsime.Viską galima pakeistį,tik kartais gailą metų pragyventų kreivų veidrodžių pasaujyja,bet ir itai pasikeičia požiūris,kaip ir ką reikia darytį daug kas mokė,tačiau ko nereikia daryti tik savu kailiu supratau ir tai mano gerasis saugos fondas,kaip atmintinė kurios jokiomis raidėmis neužrašytį.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 18:53:32

Nežinau kiek laiko prasėdėjau kol puslapis buvo tuščias,norejosi keisti pavadinimą,,mano iškreiptų veidrodžių šalis'' ,,alchogoliko išpažintis'' ir t.t.
Gimiau nuostabeme ežerū krašte,vienkiemyja tarp miškų.Artimiausias kaimynas per gera puskilometrį,bendraamžių vienos rankos pirštų per daug ir tie jaunesni.Gyvenau senelio namuose buvau pirmas anūkas ir nepageidaujamas,nes buvau mergos vaikas.Senuolis laikydamasis senų pažiurų iki mirties nesusitaikė kad su jo dukra taip atsitiko.Jau nuo mažumės pajutau atšiaurų požiurį į save,motina ryte išeidavo į kolūkio fermą aš jau nuo keturių metų pradigdavau miškeliuos prie ežerų,gryždavau kai gryždavo mama.Už tokius pasivaikščiojimus nuo senutes gaudavau su vytimi tačiau tai nieko nekeitė.Būdamas tokiu laukinuku nuejau į pirmą klasę rajono centre .Netruko laukti kaip pasijutau pašiepemas,apstumdomas,kvailelis iš miško nesugebantis pritapti prie miestelio vaikų.Kadangi iki rajono centro buvo gan geras kelio gabalas,kad nesivarginčiau motina mane apgyvendino pas savo seserį miestelyja.Čia atsiverė dar antras pragaras,pedantiška kontrolė visur ir visakame,del kiekvienos smulkmenos gaudavau lupt.Teko ištisomis valandomis praklūpoti,buti uždarytam tamsiajame kanbarėlyja.Tik šeštiems metams ipusėjus išdrysau motinai pasipasakoti kas vyksta,nes buvo tetos griežtai prigrasinta,tad kartais į matomus ant veido nubrozdyjimus, užklausus motinai pameliuodavau, kad tai bendraamžių pasistumdymo pasekmės.Tolimesnė moksleiviška raida prasitesė iš senelio namų.
Kiek prisimenu senelis išgėrinėdavo.Mano net vaikiški žaidimai buvo girto senelio pamegdžiojimas,užkliūvimas už šluotos,nepataikymas į duris... Kai senelis gryždavo išgėres visi namuose būdavo linksmi,aš, senutė,motina ir jos keturios seserys kartu su broliu.Būdamas vaikas aš naivei laukdavau kada senelis prisigers,tik po ilgelių metų motina paaiškino kodel taip būdavo, esant girtam seneliui labai linksma.,nes jei jam kas nepataikaudavo tas ir nenakvodavo namuose.
Pirmą kartą išgeriau ketvirtoja klaseja,senelio namuose pas suaugusius nugvelbiau nuo stalo vieną kitą stiklelį,pasekoja nuo mamos gavau į kailį,tada taip ir nesupratau ūž ką, juk taip viskas linksma ,gražu.Pagaliau tai ir nebuvo svarbu už ka, tais laikais dažnai kliudavo nuo tetu,senelių,klasiokų,visiems kažkuo užkliūdavau.Kaš kas nepaprasto užvaldė samonę,pirmasis apsvaigimas,vidinio susikaustymo atsipalaidavimas...skatino grieptis gudrybių.Kartas nuo karto vis stengiausi slapčia nuo stalo nugvelbtį stiklelį.Samoningai prisigeriau būdamas aštuntoja klasėja,rugsėjo dvidešimto,raudonasis vermutas,pikinimas iki geltonų putų.Po to ilgai itariai žiūrėjau net į raudonus barščius,tai neatgrasė nuo gėrimo,neprijimtini spalvoti,pakako šviesiu.Noras pritapti prie bendraamžių,būtį jų gyvenimo sukuryja vyliojo iki begalybės.Galėjau riktis sportą,būrelius,mokslą.Pasirinkau lengviausią saviraiškos kryptį,bėgimas iš pamokų,parūkymai už kanpo,silpnų gerimų vartojimas,smulkios vagystės.Taip ir pabaigiau aštuones klases Ignalinos padangėja.
Elektrenai,proftechnikinė mokykla,bendrabūtis.Sunkus pritapimas prie bendraamžių,iš mokyklos atsinešta agresija kaip gynybos priemonė,pasipuošė išryškėjančiais kompleksais.Anstyvoji paaugliška branda kėlė nerymą.Dar mokykloja pastebejau savyja polinkį domėtis tik išskirtinai apkūniomis,del ko buvau nekartą skaudžiai ir viešai išjuoktas.Nuoskaudos liko gilios,nors požiuris nepakito pasekmės jaučiasi iki šiol,bendravimas su priešinga lytimi sudetingas net pažinčių lygmenija,baimė ar būsiu suprastas.Tada kaip padrasinanti priemonė buvo alchogolis.Pragerdavau viską iki kapeikos,pinigus gautus iš namų,proftechnines stipendiją vadinamą ,,maispinigiais'' ir kitus.
Pirmoji darbovietė jauną specialistą sutiko tradiciškai,,kas tu per vyras kad negali išgerti su visais kaip visi'' .Norėjosi būti vyru ,o ipač kaip visi.Nedvejodamas palaikiau vyrus ir darbe ir po darbo.Nešugryžimai į namus,pirmoji blaivykla.Pro šalį į paskutinį planą pasitrauke jaunatviškas domėjimasis literatūra,tapyba.Kai rudenį manęs nepaėmė į kariuomenę ,motina klaupesi prieš ,,voinkomato'' darbuotojus,kad nepajėgia gyveti su tokiu sūnumi,gal kariuomenė mane perauklėtų.Nieko nepasikeitė ir tenai,nei Odesos aerodromų platybese,nei afganistano karo pašvaistėja,šnapso surasdavau visur.
Po tarnybos viskas prasitesė toliau su pagreitėjimu.Neilgai užtruko kai supratau, kad gerti nepajėgiu be gerimo neilgai išbūnu.Kreipiausi į tų laikų ,,sovietinį'' narkologą,labiau supygdė neigu padėjo,prašymas kad mane uždarytų ir priverstinai gydytų nebuvo išgirstas.Kilo ,,ideali'' mintis pakeistį aplinką,išvažiiuoti ten kur nieko nepažystu,kur nieks apie mane nežino.Išvaživau į Uteną,isidarbinau trikotažo gamykloja,gavau bendrabūtį,atrodytų ko daugiau reikia jaunuoliui.Dabar kai pravažiuoju pro šį miestelį jaučiuosi nejaukei.Keitesi miesteliai,gatvės, darbovietės,nesikeičiau tik aš.
Tokiame stovyja atsibasčiau į Vilnių.Bandymai gerti mažiau,tik silpnuosius gėrimus,tik per išeigines,kuo labjau kontruoliuojamas dalikas tuo liūdnesnis vaizdas.Baimė užvaldė samonę,prarastas gyvenimas,nenuspėjamos pasekmės.Kaip,,išsigelbejimo ratas'' vėl ,,ideali'' mintis,vedybos,nesvarbu su kuo,būsiu šeimos galva,būsiu ipareigotas,teks rūpintis neliks kada gertį.Susiradau ,išsiskyrusi,reiškia su patirtimi,turi sūnų,puiku,augau be tėvo, nebylus kerštas ,-aš geresnis už tave.Nesužiurėjau tik vienos smulkmenos.Uošvis daug smagesnis už mano senelį ir gan racionalus su nuosavu ,,samanes'' aparatu.Artimos gyminės tradicija išeigines praleistį už stalo,nes beveik visi ir gyvenom po uošvio stogu.Iliuzijos del šeimos galvos išblėso,tėvystės supratimas nulinis.Dar nesibaigus bendro gyvenimo metams pradejau poselėtį mintį kad su šia moterimi ne ilgai kartu gyvensiu.Gimė dukra,anbicijos pasekė viršūnę,mano vaikas be tėvo neaugs,išeisiu kai jai bus aštuoniolika,išejau kai sukako septyniolika.Daugelis tikriausei pasakytų ,tikras vyras,iškarto paneigiu,tai viena iš didžiausių kvailys kurias aš gyvenime padariau.Nor šeimoja nebuvo skandalų,konfliktai blankūs,vyravo slogi itanpa,užslėptas pyktis ir atviras nepakantumas.Sienos pasipuošė savimokslės tapybos paveikslais ir kitais dirbiniais,bet tai menkai padėjo.Tokioja admosferoja nualinau save,dukra pastoviai besigydantis dvasinis ligonis,del ko jaučiu didelę kaltę.
Palikę uošvį su visa linksma konpanija,persikėlėme į kooperatinį būtą,neužilgo kodavausi,po kodu prabuvau penkis metus ir septynis mėnesis.Daug kas ivyko per tą laiką,besibaigent dešimčiai metų bendro gyvenimo progai žmoną teko išveštį į psichiatrinę ligoninę.Jos artimos gyminės vienbalsiai kaltino mane,tik dar ir dar po sekančio karto rementys archyvai teko sužinot,kad dar metai iki vestuvių ji ilgokai pabuvojo toj pacioj istaigoja.
Nenoriu neigti kodavimosi savybių,visdelto tai man padėjo praskleisti girto rūko ūžuolaidą,tik aš nesugebėjau išeitį į kiemą.Su tais kuriais gėriau kaip ir nepakeliui,su kitais piliečiais sudėtinga,mano tarpuvarčių filosofija nelabai pritaikoma.Vidiniai prieštaravimai ,nerimas, isikalbėti kaip ir nera su kuo,geriausiu atvėju patapšnoja per petį,arba pasiulo po šimtą penkesdešimt ir viskas nepergyvenk isispręs.Supratau kad vienas lauke ne karys.Pažystamų pagalbos deka suradau anonyminius alchogolikus.Čia ir apsireiškė puikybės bokštas.Spinksint žvakutei vertinau,blaivas menesį,metus,pusantrų...,-ką čia jūs aš ir be jūsų keturis metus su puse puikiai tvarkausi.Matyt nevisai pripažinau kad atejau delto kad nesusitvarkau.Nepatikėjau kad klausymas kitų,pačio kalbejimas gali padėti.,,Atšvenčiau'' penkis metus ir tyliai nusišalinau.Per likusius septynis mėnesis davariau save iki savižūdybes.Norejau pasikarti,neišdrysau nes bailys esu.Prisiminiau koduotojo prigrasinimą,-jei išgersite nors truputį suries,susuks,nusibaiksit.Išgeriau ne truputį,keista prisimintį iš virtuvės išėjau laimingas ,pagaliau baigesi mano vargai.Pabudau ant grindų,pasipiktinau kad nieko neivyko,skauda galvą,pikinimas.Po poros mėnesių sekmingai pakartojau,toliau vis dažniau.Užvaldė apgaulingas atsipalaidavimas,iliuzinis problemų sprendimas.Kūčių vakarą sedęs prie stolo,atsipeikėjau po velykų,prie parduotuves,suplyšusios kanbarinės tapkės,purvinas sportinis kostiumėlis,visus pradėjau sveikinti su kalėdom.
Teko prisimint anonymus,atėjau,nustebau, priemė kaip brolį,nieks neklausė kur buvau dingęs,nereikėjo,viskas buvo ant veido.Po tryjų menesių užgeriau,po poros dar kartą.Patiko,isipagiriojai atėjai pasiguodei,sustiprėjai ir toliau sekmingai be priekaištų.Prisižaidžiau,Vilnius,geroji viltis ,ketvirtas aukštas,detoksikacija,tranzitu penktas aukštas,,,Minesotos programa''.
Išėjas iš penkto aukšto pasijutau lyg fortūną pagavęs už uodegos.Pakeičiau darbą,išsinomojau kanbarį,susipažinau su puike moterimi,oficialiai išsiskyriau,isigyjau šiokį tokį nekilnojamą turtą.Truko laiko ,skubejau gyvent.Naujas draugų ratas,nauji ispūdžiai.Lyg perkūnas iš giedro dangaus atskriejo žinia kad dukra randasi psichiatrinej ligoninej.Staiga viskas aptemo aplinkui.Vasaros penki,tas pats status kalnas,nudevėti laiptai,tą pati palata,tik lova skirtinga kur pirmą kartą gulejo mano buvusi žmona.Nesuprantu kokios aukščiausios jegos deka valdžiausi ten.Kai nulipau nuo kalno ir pasukau bažnyčios link stovejo moteris laikydama paveisla ,jezus nešantis kryžių.Pažiurejau ir neprisimenu ar pamasčiau ar balsu ištariau,-keno kryžius sunkesnis...Vasaros nemačiau,tik ruduo atėjo,pašlyjo sveikata,ekonominiai nesusipratimai reikalavo daug jėgų.Persikrausčiau pas tą puikę moterį,po metų vedžiau.Kaip šeima pragyvenome dar vienus metus.Nebūna namų be dūmų,mes irgi ne išimtis.,trintis po trinties sukonfliktavom kapitališkai,prieš išvažiuojan į aukštaitijos regiono stovyklą,,Bebrusai 2011'' paskutiniai apsišaudymai,-jei ir toliau nesurasime bendros kalbos nebus ir bendro gyvenimo;-NE ,tai aš su tokia negyvensiu ,;pamaniau vienas sau ir išsigandau.Lyg aidas atsikartotų iš praeities,kada puiki moteris tapo negera.Daug kur puikuodavaisi kad man jau blaivybes devyni metai su viršumi,kad greitai bus dešimt.Stovykloja supratau kad pagal elgesį ir savijautą nedaugiau kaip devynios dienos ir niekur nesu pažengęs toliau kaip pirmojo žingsnio pirmoji dalis.Tenka pripažinti,lankiau grupes vien tik del to kad išlikčiau blaivas.Literaturos skaitymas neisigilinimas,o tik vertinimas ,tai man priimtina,tai man dar nelaikas.Žinksniai tik tiek kiek paliečiama susirinkimo metu.Visa kita puikybė,egoizmas,savigrauža,savęs sureišminimas liko nepjudinti.Lengvabudiškas,paviršutinis požiūris į viska davė nepageidaujamas pasekmes.Teks pradėti viską nuoseklei ir atsakingai,nuo pirmo žinksnio,ir susirastį globėją.
Perskaičiau ką parašęs ir suabejojau ar išsiustį,aukos sindromas tesiog liejasi per kraštus.Tiek to tai tik dar vienas mano būdo trūkumų,palieku skaitytojų orbitražui.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 19:19:14

Taigis katik ikėliau tekstą iš senojo forumo kuris buvo parašytas 2011.09.01 Tema buvo ,,Prisikėlimas ir nuokritis'' samoningai netaisiau, neredagavau,jame atsispindi mano glausta praeitis ir vidinė busena tos valandos kai pasibeldžiau į forumo duris.
Ilgai neteko mastytį ką persikeltį į naują erdvę,kokiu benorėčiau būti geresniu,gal tokiu ir tapau tačiau įra gyvenimo puslapiai kurie kažkada sunkiai slegė pečius.Žinoma patogiau būtų kad nereikėtų apie tai prisiminti,tačiau ir apgaudinėti savęs nera pagrindo,kaip ir nėra gėda kristį,gėda neprisikelti,nors ir sunku buvo eiti toliau ir daug ką skaudėjo,tačiau nuoseklus kelias...išsisklaidė dulkės,praėjo lietutis... ir ant savo duobėto gyvenimo tako jau matau vešlius ateities daigus.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

e » 2013-01-15 20:18:55

rimantai :) taip ir norisi pamojuot tau į sodą, uh brač faina , kad esi
Senbuvis
 
Pranešimai: 1853
Užsiregistravo: 2007-10-24 16:14:19
Miestas: vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 22:55:56

Pro šalį nuplaukė pavasaris su paskutiniu ledonešiu ir dargana. Svajota vasara laukta pro sniego pūga su savo žaluma.Tik aš dar kryžkelėje randuosi,kelias sakyčiau kad jau aiškus,nedrąsu,po kojomis tai gėles tai stiklai.Kiek daug tokių dienų,pavasarių ir vasarų pro šalį ir žilas plaukas primena,... o juk kitaip galėjo būti.Kaip paprasta svajoti data atbuline,dabar taip aišku,o tada...Pro girtas sutemas ir šelstančias naktis,lauko akmuo pūkine pagalvė,ir ta pana kasžin kokia ji buvo ir vardas jos koks.
Dabar yra šį diena su vartais neųždarytais į praeitį,o kaip norėtusi ištos knygos išplėšti nesklandžius lapus ir sau atrodyti daug geresniu.Nauja diena o klausimas tas pats,ko nori tu žmogau, kas esi ir kur eini.Nedarąsu.Kiek daug sudūžusių vilčių, kiek meilių nebaiktų,tik grąžūs pažadai ir prisaikos sau.Skubėta, klupta, keltasi.Beieškodamas ramybės,kaip karalienė EGLĖ geležines kurpes sunešiojau.
Asfaltas blizgantis po lietaus ir vaizdas taip ryškus,pro juoda dangą daigas kalas,jis toks gležnas bet stiprus,o aš...
Paskutinį kartą redagavo rimantasaa 2013-01-15 23:23:34. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 23:03:35

Baigėsi dienelė darbo,amžinybė ištysusi į savaite.Patikrinta pažystamų kompanija šurmuliuoja.Raugintas agurkėlis,lašinys,laikraščio skiautė ir svogūnas iš svetimo daržo.Išganinga palaima rateliu su vėžlio pagreičiu...kada gi bus mano eilė,ko užlaikai igryso tavo šnekos.
Pro atviras duris pasenusi melodija skamba, Šok šok su manimi iki ryto... Tiek to palauks,dar misija nebaikta...
Ištiesiu rankas tave matau...po perkūnais kas čia,gal stulpas gal tvora...Duobėtas kelias,tikriausei griovys,palaukė kelmuota lyg nesibaigentis arimas.
Rytmečio šviečiesi žara. Ant akmens rūpintojėlis,ne visai į mane panašus,be būtelio.Parėmęs galvą su ranka,tikriausei treška kaip ir man.Paklausiu ...neatsako.Tiek to,dar gurkšnį kitą.Saulutė jau po pietų,žolėje žiogelis groja smuikeliu.Netvirtai pakylu ir einu...
Koks kelias buvo ilgas iki šios blaivios dienos.Tik šį diena,rytoj bus kita diena geresne už vakar.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 23:11:36

Stalas toks platus, prieš metų pora buvo dar platesnis,tai praeitis apie tai geriau patylėsiu.Šį kartą stalas ypatingas ir tie draugai, kaimynai ir tolimi,vieni ateina kiti išeina.Jau nepamenu kuri para,-klausyk bratka ar pas mane tikrai gimusi dukra...Siūbuoja pūšis tartum nendrės jau ne vienerius metus.
Skanbutis pirmutinis į pirma klase pakvietė taip greitai .Pavakarys,šanpano šūvis ,į kampą nukeliauje tuščes butelis po jo dar kitas,dar... Dienos, mėnesei ir metai dar keli,burnoje adekolono skonis ir dar kažko. ..- brangioji kure klase šeis metais užbaigė dukra...-Eik po velnių...To man ir reikia,po langu kaimynas nerymauja,kažin kuris,ach tas iš gyvenvietės pakraščio.Kaip broliai apsikabiname ir einam.Kad kas paklaustų kur,visi kelei vienoda kryptimi veda,siauru vingiuotu takeliu per kreivų veidrodžių karalija.
Šendien džiaugiuosi,senai jau vartai Į tą karalija užkelti,langinės aklinai užkaltos,už aukštų sienų nurimo ir tas keistas žvengentis arklys.Pavasarį ir rudenį kiekvieną savo parkelyje po kelis medelius sodinu, kad po metų kelerių, praeivis praeidamas pasakytų,-čia gyveno žmogus.
Paskutinį kartą redagavo rimantasaa 2013-01-15 23:21:16. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 23:17:05

Už langų nurimo vėjas,ruošesi diena istorijai naujai.Manyje lyg savartynas,vis dažniau nebepajėgiu eiti pimyn,tuo labiau pažvelgti atgalios.Sau pažadėta žemė horizonte nepasirodė tik miglos užburtame rate.
Ant stolo spindi žvakutė,pliušinis žaislas,baltas lapas keliauja iš rankų į rankas ir žodžiai skamba tokie nepažystami lyg svetima malda,apie žemumas tamsiauses ir aukštumas negirdėtas niekada.Prakalba vienas, kitas,taip ramei ir artimai,lyg iš mano užrašų knygutės kurios neturėjau niekada. Plačem rate rankų paspaudimas, kažinkas tarytum karšta vilties kibirkštimi prabėga per virpantį kūną ,o širdyje baugu...
Pro pastatą pažystamą praeinu,nutriušusi iškaba,lenputės kelios spingsi.Girdėti pažystamas girtas šurmulys,tas kvapas sumišes su tabako dūmais... Stop, šiandiena čia aš nebeužeisiu... o rytoj ...tai bus rytoj.
rimantasaa
Dažnas svečias

Pranešimai: 196
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius
Asmeninė žinutė
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-15 23:57:31

Nors nesibaigentys gerimai buvo jau pakankamai ivarę į tamsiausią kampą,kur jau atrodė kad gert negaliu, o negerti visiškai nesigauną,vis dažniau kylančios mintys kam man toks gyvenimas jei jis ne toks kokio norėčiau,o koks jis turėtų būtį orentacijos jokios.
Pirmuose anonyminių alkoholikų susirinkimuose išgirstas paaiškinimas kad jei tikrai noriu susitvarkytį savo griuvenas privalėsiu savo vale niekada nepakeltį pirmos taurelės.Atrodė kad protu jau pilnai tai esu pripažinęs,tačiau kai visiškai aiškei išgirdau šia tik nujaučiamą tiesą, pasijutau lyg nuskriaustas vaikas kuriam likimas atima pamėgtą žaisliuką, nes jis su juo isijautęs pradėjo pavojingai žaistį.Protu suvokiau vidumi priešinausi,vis kartas nuo karto,o gal...keli skaudūs pabandymai itikino kad jau niekada neišmoksiu tvarkingai žaitį.
Turinčiujų solydų blaivios gyvensenos patirtį patarimai,dažniausi kelė prieštaravimus ir ieškojimą sau patogios filosofijos.Vienas iš tokių patarimų buvo pirmiausia nesilankyk tose konpanijose kur įra geriama. Na jau dėdžių,tetų gimtadieniai,draugų susibūrimai ir t.t.kaip gi čia dabar, juk niekur ir neidavau kur buvo negerema.Pabandyk taip išgyventį.
Graži vasarėlė,saulutė atrodo kur bepažvelgsi visur gurkšnojamas alus,gatvėja prie manęs pribėga apsipešiojes pusbernis;-o labas dede... ką ar neprisinenat manęs... tada prie maximos jūs mane vaišinot... dar žiemos pradžioja,..dabar aš tau pastatysiu... čia susikonbinavau tykslau sakan nuo vyresnės sesutės nušvilpau...einam;-ir tenpe už rankovės.
-Ačių aš jau negeriu... ; - ka ar tu... na niekada nepatikėčiau,negali būt...o aš tikėjausi,visoja gatvėja šiandien nera su kuo pasicmelintį...žinai o vienam.
Liepsnoja laužas ,vejalis šiurena plaukus,kepsnio kvapas sumišęs su dūmais.Tolumoja siūbuoja pora valtelių , vakarop bus ir žuvienės.Atkemšamas pirmas butelis, į puodukus čiurlena rausvas saulėja žaižaruojantis skystis.
- Už susitikimą,kad kiekvienais metais... o tu ką nepalaikysi mums konpanijos... net prie damų neprisijungsi...čia geras prancuziškas,tik vakar dar buvo gilioj europoj... nesibaimink niekam neižduosim tavo paslapties... pasiliks tik tarp mūsų.
-dekingas,... man gal to kuo užsigersite,kažkaip troškina į jus bežiurint.
Trumpam užsukus pas artimą gyminaitį,žodis po žodžio,lyg ir viskas pasakyta ko noreta;-žinai čia aš šaldytuve turiu šaltos ,gal po lašelį. Ach tiesa tu jau senokai negeri...ir vis dar nenori. Ilgoka pauzė. -Na ir kaip šiaip sekasi. Aš tik lapt lapt akutėmis ,apie ka čia jis,apie tai kaip išgyvenu negerdamas,ar taip aplamai apie viską ir nieką.
Šeimininkai išlydi svečius,stovi tap durija ,iraudę,aktyvūs,kievienam ipila kad keles nedulkėtų.Toja eilutėja ir aš; - a jo tai tau gal pyragėli, juk keles toks ilgas. Keliauju namo,rankoja dovanų maišelis,torto gabaliukas saujelė saldainių.Džiugu,bet jausmas trigdantis,lyg iš kalėdų senelio grįžčiau,o taip dar nesenai namo sugrįždavau geriausiu atvėju su apkramtytu šokolado gabalu.
Pagal galimybę nesilankyk tose vietose kuriose pastoviai gerei.Na čia tikrai buvo sudėtingas pasiulimas,sudėtingiausia atrastį vietą kurioja negėriau.Mano mikrorajone nerasta nei vieno krūmo,nedgi spaudos kiosko pavėsio.Drypsau papludinyje,atokiame kanpelyje prie megstamiausios savo pakrantės.Vis kartas nuo karto nervingai kilsteliu rankšluostį,kas čia sumanim darosi.Aišku prie viso konplekto trūksta vienos svarbios detalės.Po rankšluosčiu visada buvo fleškutė arba bambalas,nera ir neturi būtį,pakylu einu ten,atgal,jausmas lyg marškinius bučiau išvirkščius apsirengęs.Nuo vandens jau pamėlęs , kur save dėtį,gal toliau nueitį pakrante,čia dar blaivas niekada nevaikščiojau,vaizdelis gražus... ikalusiam irgi gerai atrodė ir jaučiausi neblogai... o vakare...fee.
Kavinėja užsisakau kavos,barmenė paduoda puodeli ir nustebusi klausia;-jums tik kavos. ; - Ačių, malonėkite ir tą piragaitį.Atsisėdu prie staliuko,nuo gretimo pakyla moteris ir persėda į tolimiausią kampą.Lyg pažystama,kur aš ją esu matęs. Ach tiesa ji kaip ir aš matyt kartas nuo karto prieš darbą užsuka čia puodukui sulčių.
Vaikštau po parduotuvę ir nejučiomis isispoksau į lentynas.Kiek daug naujų etikečių ir formų ankščiau nematytų.Nejaukus jausmas nupurto,tai man dar svarbu po keleriu blaivybes metų.Kodėl ne knygų lentyną apžiūrinėju,juk ir tada daug skaitydavau blaivumo prošvaiščių metu, lyg nežinočiau kad ne spalvingoja etiketeja visa esmė,etiketė tik privyliotį akį ir tikrai nesvarbu kokia ji,pasekmės vienodos.Baugu pasidarė kaip stipriai laiko gerimo itaka.Lyg smauglys apsivyniojęs,vos tik paspurdėk ir žiedai veržesi.Matyt su šituo ,,smaugliu'' kaip su savo nematomu antrininku teks eitį iki anapilio vartų.
Keistai skanbėjo ir patarimas ,neprekiauk,nepilstyk,nelaikyk.Najau o jei netikėti svečiai,reikalui esant už paslaugėlę atsilygintį...Po poros mano blaivybes metų užsuka kaimynas,visas virpantis... ;-brolyti nepyk žinau kad negeri,tačiau gal turi ko nors,negaliu... neturiu už ką...nors mirk...man ir odekolonas bus gerai. Mintys sukosi ivairios,pasiūsti po velnių... iš atminties iškilo prisiminimas vienas iš pažystamų taip ir išėjo į anapilį.Visi vienbalsiai tvirtino kad jei būtų išgeręs dar gyventų, kiek tame tiesos nežinau,tačiau prieš tai prašė ir pasmane.Tada jaučiausi nejaukei, lyg žmogų būčia nužūdęs savo ranka.Bežiūredamas į tirtantį žmogelį iš spintos ištraukiau medicininio spirito bonktę kuris buvo skirtas taurems statytį esant peršalus,suradau jau senai nenaudotą stikliuką,ipyliau ir pradejau dairinėtis po stalą,o kur mano stikliukas,o kur sau isipiltį.Matyt didelei laimei jo tuo metu nebuvo,nes matyt akimerksniui buvo užsimiršta apie blaivybę,o nerašyti tradiciniai ipročiai dar gyvi.
Penkti blaivybės metai,darbovietės tradicija sveikintį visus pas ką gimtadienis,jubiljatas privalo sočiai vaišintį.Nors negerentis visvien teko paklustį šiai tradicijai,žinoma galėjau elgtis ir atvirkščiai,pievartos būtų nenaudoję,Blaivas mastymas sufleravo,kodėl turėčiau vertintį kitų gyvenimo būdą ir ipročius ,ar todel kad sekmingai atsikračiau to,na nebent norėčiau visą pasaulį perauklėtį pamiršdamas apie jų teisę rinktis.Prisiminiau seną bobutės receptą kaip iš miško uogų padarytį krupniką.Kadangi reikia laikytį mažiause pora menesių,tad ir užtaisiau kuo ankščiau,nors reikia laikytį saulėja ant palangės ,visdelto del viso pikto igrūdau į spintą.Nepadėjo,tėsiog smegenis pragrežė,vien tik žinojimas kad jis ten ir pilnas stiklainis ,nemotyvuotas pasmalsavimas ar jau igavo malonę spalvą,ar pakito kvapas...Pabaiga buvo tikrai nepakenčiama,tesiog žiuriu televizorių o jis ten...Gimtadienio dieną tik ačių už dovanas,jūs čia tvarkykitės su šituo uogėnoju,o aš skubu,...reikalai.
Dar prieš vedybas persikrausčiau pas busįmą žmoną.Vos tik atidarius šaldytuva ant sienelės bonkė, kaip tik ką imtį užkliuna kaip priekaištas. Neilgai laukus teko kreiptis pas brangeją
-Labai prašau padaryk vieną paslaugėlę,paslėpk kur nors tą bonką,jos turinys manęs lyg ir nevylioja,bet tas užrašas ,,Gera dektinė'' mane erzina.Kai sutvitėsime ir aš tavyja igausiu pilną pasitikėjimą, aš tau kuo nuoširdžiausei papasakosiu kokia ji ,,gera'' buvo man.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

rimantasaa » 2013-01-16 00:26:52

Na pagaliau jaučiuosi užbaigęs rimtą darbelį persikėliau iš senojo forumo tai ką norėjau,tai mano mažoji golgotą.Šiai dienai man tai jau istorinė praeitis,todėl drąsiai be kompleksų nusprendžiau savo metraščiu pasidalinti ir su jumis.Šiuo blaiviu keliu jau žygiuoju nuo 2002.05.28 dienos. Visko buvo,visko dar bus,svarbiausia kad džiaugsmus ir nelaimes atlaikiau su šviesia galva,atlaikydamas bet kokią pagunda prisiliesti prie ugninio vandens.Sakysite - tai tik todėl kad bijau nudegti,ne... man tėsiog to nereikia,...
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 232
Užsiregistravo: 2011-08-29 08:58:25
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

svajass » 2013-01-16 13:06:14

Gera skaityti, tik gaila, kad cia raso ne maniskis :roll:
 
Pranešimai: 0
Užsiregistravo: 2011-02-04 16:30:52

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

dorata » 2013-01-24 13:54:25

Rimanto kelmynę skaičiau ir senąjame forume ir dabar dar perskaičiau porą kartų. sukrečia sujaudina iki sielos gelmių, o tuo labaiu kad ir aš kilus iš to paties krašto,.
perskaičiau Zoro pamąatymus rodos viskas pažįstama ir artima : žinot , rodos aš jau neturiu ką papasakot iš savo "vingiuotų takelių" - tai būtų nelabai įspūdinga, :D
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 67
Užsiregistravo: 2012-11-23 11:49:56

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

Edvardas » 2013-01-29 17:16:29

dorata rašė:Rimanto kelmynę skaičiau ir senąjame forume ir dabar dar perskaičiau porą kartų. sukrečia sujaudina iki sielos gelmių, o tuo labaiu kad ir aš kilus iš to paties krašto,.
perskaičiau Zoro pamąatymus rodos viskas pažįstama ir artima : žinot , rodos aš jau neturiu ką papasakot iš savo "vingiuotų takelių" - tai būtų nelabai įspūdinga, :D

Dorata, ne visi turi talentą sklandžiai dėlioti mintis, rašyk paprastais sakinukais, svarbu, kad tai iš Tavo vidaus ir yra dalelė Tavo gyvenimo. Drąsiau, laukiame.:)
Senbuvis
 
Pranešimai: 1583
Užsiregistravo: 2006-01-04 17:47:37
Miestas: Vilnius

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

mindogas » 2013-01-29 18:10:10

pritariu Edvardui dalinkimes taip kaip sugebam svarbiausei kad nuosirdziai viskas viktu :D
Edvardas rašė:
dorata rašė:Rimanto kelmynę skaičiau ir senąjame forume ir dabar dar perskaičiau porą kartų. sukrečia sujaudina iki sielos gelmių, o tuo labaiu kad ir aš kilus iš to paties krašto,.
perskaičiau Zoro pamąatymus rodos viskas pažįstama ir artima : žinot , rodos aš jau neturiu ką papasakot iš savo "vingiuotų takelių" - tai būtų nelabai įspūdinga, :D

Dorata, ne visi turi talentą sklandžiai dėlioti mintis, rašyk paprastais sakinukais, svarbu, kad tai iš Tavo vidaus ir yra dalelė Tavo gyvenimo. Drąsiau, laukiame.:)
url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/]Paveikslėlis[/url]
Senbuvis
 
Pranešimai: 2483
Užsiregistravo: 2012-12-28 13:21:49
Miestas: Siauliai

Re: Rimanto kelmynė ir sodinukai

dorata » 2013-02-02 17:40:32

Sveiki Visi.
paprastai pasakyti dar sudėtingiau - rodos nuoširdumo netrūksta (čia aš taip manau), bet dar kažkas "stabdo" - tikriausiai bijau būti nesuprasta
Dažnas svečias
 
Pranešimai: 67
Užsiregistravo: 2012-11-23 11:49:56

Kitas

Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias
cron