marušos jurta

Susikurkite savo asmeninį puslapį, blog'ą, dienoraštį... kaip bevadintume...

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-09 17:08:54

Šį sekmadienį visai netikėtai prasilenkiau gatvėje su vienu žmogumi, kuris man reiškia neseną praeitį ir nesveikus bėgimo nuo savęs būdus. Praėjau lyg pro tuščią vietą, nes buvau ne viena, nors jutau, kaip mane gręžte gręžė akimis. Po to negalėjau atsikratyti nemalonių jausmų, tačiau tą dieną supratau, kad užtenka bėgti nuo savęs ir laikas pradėti gyventi savą, autentišką, realų, nors kartais ir skausmingą gyvenimą. Ir nebijoti pasilikti pačiai su savimi. Laikas taisyti santykį, kuris labiausiai to vertas - santykį su savimi pačia.

ATEINA LAIKAS, IR TU NUSTOJI…
Ateina laikas, ir tu jau nebegali būti tokia naivi. Ir netgi truputėlį pavydi tiems, kurie gali...
Nebeužsukinėji žadintuvo 6 val. ryto tikėdamasi, kad nubusi. Nenubusi! Nustoji galvoti, kad kada nors pabaigsi visus darbus ir atsipalaiduosi. Pradedi skirti tam laiko. Ir čia paaiškėja, kad įtampa ne išorėje, o viduje.
Nustoji priimti pasyvią agresiją kaip santūrumą arba gyvenimišką išmintį. Daugiau nebepriimi nebuvimo už buvimą. Nes buvimas - tai sudėtinga. O žmonės dažniausiai - nebūnantys.
Pradedi pasitikėti savo intuicija. Atskirti vilkus avelės kailyje. Netgi labai brangiame kailyje. Netgi tuomet, kai aplinkiniai neatskiria. Net jeigu visi žodžiai teisingi, o su rekomendaciniais laiškais taip pat viskas tvarkoje. Matai šypseną ir supranti, apie ką ji. Nuo vienos šypsenos susitraukia kelių sausgyslės ir užgniaužia kvapą, o nuo kitos atsiveria širdis.
Nustoji priimti susižavėjimą kaip meilę, o gynybinį gundymą kaip tikrą susidomėjimą. Matai tai, kas slypi už gynybų, aiškiai, tiesiai, giliai. Nustoji aklai žavėtis. Matydama nuostabius dalykus, prisimeni apie siaubingus ir sujungi visa tai į žmogiškas, daugiabriaunes apraiškas. Ir daugiau nebevaidini gerosios fėjos arba piktosios raganos, o pripažįsti savyje paprasčiausią burtininkę, kuriančią pagal savo nuotaiką.
Nusileidus lėktuvui ramiai praleidi visus keleivius. Nes žinai, kad skubantieji vis tiek lauks tavęs autobuse. Supranti, kad tavo sumanyta revoliucija taip pat palauks, kol tu pamaitinsi artimuosius ir nusilakuosi nagus. Ir sulauks.
Pradedi trokšti abipusio jausmo. Iš artimųjų ir iš savęs. Bet pirmiausiai iš savęs. Jau kyla ranka ir veriasi burna, kad iš įpročio aprėktum ar suduotum, bet sekundei sustoji, kad rastum jėgų naujam pasirinkimui. Sakai: "Man sunku dabar pripažinti ir netgi pamatyti tavo tiesą". Eini ne ten, kur nėra problemų, o ten, kur aiškiau ir giliau.
Leidi sau pykti ant žmonių, bet nustoji jiems keršyti žinodama, kad Visata susitvarkys geriau už tave.
Kalbi iš širdies, ir staiga tave pradeda girdėti. O jeigu širdis tyli, tu irgi tyli. Mažiau abejoji savo tiesa, išlieki matanti ir girdinti. Atsakai už savo nuomonę, ir tau jau nebeįdomu įrodinėti savo teisumą. Nustoji ieškoti išorinio orientyro ir absoliučios tiesos. Pradedi susieti vidinį pasaulį su išoriniu, pati nustatydama sąlyčio tašką.
Nustoji nuvertinti tuos, kurie tau nepatinka. Ieškai būdų iš to išaugti. O svarbiausia, nustoji nuvertinti ir gėdinti save.
Gali išbūti šalia kito žmogaus. Perklausti, paaiškinti dar kartą, pripažinti, kad esi neteisi. Nustoji kankintis ir kaltinti save, kad pargriuvai, o tiesiog atsikeli, nusipurtai ir eini toliau. Jau žinai, kad pasitikėdama savo prigimtimi, tu per laiką gali išgyventi bet kurį jausmą. Pradedi suprasti, kad sėkmė, kūryba, tėvystė - tai kelias, kupinas klaidų, kurios turi vienokią ar kitokią kainą. Tu įgyji patirties ir tęsi toliau. Klaidos nustoja mušti taip skaudžiai, nes jos nebelekia tiesiai į tavo veidą iš įtemptos iki maksimumo timpos, kurią sukūrė tavo pačios perfekcionizmas.
Visa tai kada nors ateina. Geriau anksčiau, negu vėliau. Geriau su tokia patirtimi, kuri net jei ir paliks randus, bet neužmuš. Nuvils, bet ne iki ribos. Pasiims jaunystę, bet padovanos sugebėjimą palaikyti formą. Ir mėgautis savo branda.
(Aglaja Datešidzė)
Paskutinį kartą redagavo maruša 2017-03-09 17:15:25. Iš viso redaguota 1 kartą.
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-09 17:10:49

Ir dar šitas man labai labai... Norisi, kad užsiliktų kažkur, todėl postinu čia:

VIETOJ ŽODŽIŲ "AŠ MYLIU TAVE"
Aš noriu kalbėti su tavim apie viską. Ne vien apie tas gijas, kurios mus sieja, bet ir apie tas sienas, kurios mus skiria. Kažkada labai seniai mums atrodė, kad mes - tai viena. Taip ir buvo, kada mes susiliesdavome tik mažaisiais piršteliais. Bet kai susitinkame pilnai, mūsų skirtumų ignoruoti negalima.
Taip, aš noriu išdrįsti kalbėti apie sienas. Apie sienas nesutikdama sienų. Nesutikdama atstūmimo. Kalbėti apie sienas nemanydama, kad tai priežastis išsiskirti. O tikėdama, kad tai galimybė priglausti ausį prie paviršiaus ir išgirsti vienam kitą.
Aš noriu turėti viltį, kad tu gali mane suprasti. Ar bent jau išgirsti. Aš noriu įteisinti tai, jog mudu esame skirtingi. Tokie skirtingi, kad vargu ar bent vienu procentu galime pasinerti į vienas kito tikrovę. Mes turime skirtingus kūnus ir skirtingas mintis. Mudu apskritai - vyras ir moteris, o tai kaip dvi visatos. Du dideli skirtingi pasauliai.
Aš nenoriu griauti sienų. Tegul jos būna. Bet tegu taip pat būna langai ir durys.
Aš noriu susitikti. Susitikti mūsų skirtumuose. Susitikti ir pripažinti, kad mes tokie atskiri ir taip toli vienas nuo kito, kiek tai įmanoma.
Nustoti bandyti keisti vienas kitą, sprausti į siaurus savo supratimo rėmus, nukirtinėti išsikišančias dalis, manant, kad jos niekam nereikalingos. Nustoti ignoruoti didžiulę ledkalnio dalį, kuri visada buvo su mumis.
Mes turime daug dalykų, kurių niekada negalėsime pasakyti vienas kitam. Arba net jei ir pasakysime, niekada nebūsime išgirsti. Tiesiog dėl to, kad mūsų kalbos yra skirtingos, ir mes turime skirtingas ausis.
Man įdomu sužinoti, kaip vis dėlto mes sugebame būti kartu. Kaip mes sugebame atrasti raktą nuo spynos, nebandydami paversti kito žmogaus į tokią pat spyną. Dvi spynos nelaimingos ir nerandančios prasmės drauge, lygiai kaip ir du raktai.
Aš noriu išreikšti tą paralelinę tikrovę, kuri mus valdo. Paversti ją matoma, apčiuopiama ir įsisąmoninta. Pripažinti tuos sunkumus ir kliūtis, kurie iš tiesų egzistuoja.
Aš pavargau apsimetinėti ir stengtis išsaugoti išorinę formą. Aš daugiau nebeturiu jėgų. Ir man nieko tai neduoda. Tuščias išorinės formos palaikymas iš manęs atima tą aštrų gyvenimo pajautimą, kurį aš noriu patirti. Aš noriu, kad kiekvienas žodis būtų tos akimirkos tiesa.
Ir tada, galimas dalykas, paaiškės, kad "ne" yra žymiai daugiau negu "taip". Skirtumų žymiai daugiau negu panašumų. Atskirumo daugiau negu bendrumo. O bendrumą reikia auginti, puoselėti, saugoti. Žiūrėti į tai ne kaip į duotybę, o kaip į dovaną. Ne kaip į savaime suprantama, o kaip į tai, kas galėjo ir neatsitikti. Ne kaip į sąlygą, o kaip į brangiausią resursą.
Tiktai tada, kuomet mes visiškai aiškiai suprantame savo milžinišką skirtingumą, kai turime pakankamą atstumą vienas nuo kito, gali atsirasti artumas, gali kilti tikras troškimas prisiartinti ir suprasti. Artumas - tai jausmas, kad gavai nuostabią dovaną.
Ar aš galiu pasakyti, kad myliu tave? Dieve, jei atvirai, man dar taip toli iki to! Aš noriu pamatyti tave. Noriu per savo visatos langus susižavėjusi pamatyti tavo visatą. Ar bent jau sugebėti ją ištverti.
Noriu kiekvieną kartą nugalėdama baimę kalbėti atvirai. Noriu vėl ir vėl atskirti tikrąjį tave nuo savo fantazijų. Nustoti tavimi lopyti savo sielos skyles. Nustoti per prievartą talpinti tave į gyvenimo vaizdą, kurį norėčiau matyti. Nustoti prisidengti tavimi susidūrusi su įkyriais klausimais ir socialinėmis baimėmis.
Aš noriu būti pasiruošusi kiekvieną sekundę stovėti ant savo kojų. Atgniaužti delnus, žengti žingsnį atgal. Noriu priimti tai, ką galiu ir sąžiningai pripažinti savo bejėgiškumą prieš tai, ko negaliu.
Klausytis, girdėti ir būti šalia. Vietoj žodžių "aš myliu tave"...
(Aglaja Datešidzė)
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

Rapolas » 2017-03-09 17:23:20

maruša rašė:Ir dar šitas man labai labai... Norisi, kad užsiliktų kažkur, todėl postinu čia:

VIETOJ ŽODŽIŲ "AŠ MYLIU TAVE"
Aš noriu kalbėti su tavim apie viską. Ne vien apie tas gijas, kurios mus sieja, bet ir apie tas sienas, kurios mus skiria. Kažkada labai seniai mums atrodė, kad mes - tai viena. Taip ir buvo, kada mes susiliesdavome tik mažaisiais piršteliais. Bet kai susitinkame pilnai, mūsų skirtumų ignoruoti negalima.
Taip, aš noriu išdrįsti kalbėti apie sienas. Apie sienas nesutikdama sienų. Nesutikdama atstūmimo. Kalbėti apie sienas nemanydama, kad tai priežastis išsiskirti. O tikėdama, kad tai galimybė priglausti ausį prie paviršiaus ir išgirsti vienam kitą.
Aš noriu turėti viltį, kad tu gali mane suprasti. Ar bent jau išgirsti. Aš noriu įteisinti tai, jog mudu esame skirtingi. Tokie skirtingi, kad vargu ar bent vienu procentu galime pasinerti į vienas kito tikrovę. Mes turime skirtingus kūnus ir skirtingas mintis. Mudu apskritai - vyras ir moteris, o tai kaip dvi visatos. Du dideli skirtingi pasauliai.
Aš nenoriu griauti sienų. Tegul jos būna. Bet tegu taip pat būna langai ir durys.
Aš noriu susitikti. Susitikti mūsų skirtumuose. Susitikti ir pripažinti, kad mes tokie atskiri ir taip toli vienas nuo kito, kiek tai įmanoma.
Nustoti bandyti keisti vienas kitą, sprausti į siaurus savo supratimo rėmus, nukirtinėti išsikišančias dalis, manant, kad jos niekam nereikalingos. Nustoti ignoruoti didžiulę ledkalnio dalį, kuri visada buvo su mumis.
Mes turime daug dalykų, kurių niekada negalėsime pasakyti vienas kitam. Arba net jei ir pasakysime, niekada nebūsime išgirsti. Tiesiog dėl to, kad mūsų kalbos yra skirtingos, ir mes turime skirtingas ausis.
Man įdomu sužinoti, kaip vis dėlto mes sugebame būti kartu. Kaip mes sugebame atrasti raktą nuo spynos, nebandydami paversti kito žmogaus į tokią pat spyną. Dvi spynos nelaimingos ir nerandančios prasmės drauge, lygiai kaip ir du raktai.
Aš noriu išreikšti tą paralelinę tikrovę, kuri mus valdo. Paversti ją matoma, apčiuopiama ir įsisąmoninta. Pripažinti tuos sunkumus ir kliūtis, kurie iš tiesų egzistuoja.
Aš pavargau apsimetinėti ir stengtis išsaugoti išorinę formą. Aš daugiau nebeturiu jėgų. Ir man nieko tai neduoda. Tuščias išorinės formos palaikymas iš manęs atima tą aštrų gyvenimo pajautimą, kurį aš noriu patirti. Aš noriu, kad kiekvienas žodis būtų tos akimirkos tiesa.
Ir tada, galimas dalykas, paaiškės, kad "ne" yra žymiai daugiau negu "taip". Skirtumų žymiai daugiau negu panašumų. Atskirumo daugiau negu bendrumo. O bendrumą reikia auginti, puoselėti, saugoti. Žiūrėti į tai ne kaip į duotybę, o kaip į dovaną. Ne kaip į savaime suprantama, o kaip į tai, kas galėjo ir neatsitikti. Ne kaip į sąlygą, o kaip į brangiausią resursą.
Tiktai tada, kuomet mes visiškai aiškiai suprantame savo milžinišką skirtingumą, kai turime pakankamą atstumą vienas nuo kito, gali atsirasti artumas, gali kilti tikras troškimas prisiartinti ir suprasti. Artumas - tai jausmas, kad gavai nuostabią dovaną.
Ar aš galiu pasakyti, kad myliu tave? Dieve, jei atvirai, man dar taip toli iki to! Aš noriu pamatyti tave. Noriu per savo visatos langus susižavėjusi pamatyti tavo visatą. Ar bent jau sugebėti ją ištverti.
Noriu kiekvieną kartą nugalėdama baimę kalbėti atvirai. Noriu vėl ir vėl atskirti tikrąjį tave nuo savo fantazijų. Nustoti tavimi lopyti savo sielos skyles. Nustoti per prievartą talpinti tave į gyvenimo vaizdą, kurį norėčiau matyti. Nustoti prisidengti tavimi susidūrusi su įkyriais klausimais ir socialinėmis baimėmis.
Aš noriu būti pasiruošusi kiekvieną sekundę stovėti ant savo kojų. Atgniaužti delnus, žengti žingsnį atgal. Noriu priimti tai, ką galiu ir sąžiningai pripažinti savo bejėgiškumą prieš tai, ko negaliu.
Klausytis, girdėti ir būti šalia. Vietoj žodžių "aš myliu tave"...
(Aglaja Datešidzė)

Tavoj Aglajai save bandžiau įsivaizduoti. Nu ir nenumiriau :)
O štai ir kitas
http://lapinoskrynia.lt/musu-asmenybes-seselis-kas-tai/
p.s. tai viso gyvenimo šokis, kaip alkoholikų programa. Aš nežinau, kaip pas ko- ir al-non.
.
Paskutinį kartą redagavo Rapolas 2017-03-09 17:35:26. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 976
Užsiregistravo: 2007-01-26 16:23:42
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-09 17:33:17

Tai ten turbūt universalios mintys :) Ačiū už nuorodą, reikės paskaitinėti vakare.
Šitas tekstas gal kai kur suprimityvintas, bet pati esmė ir "patogių, tačiau nemalonių, ir malonių, nors ir nepatogių moterų" sąvoka man patiko: http://santykiuabc.lt/kodel-vyrai-myli- ... s-moteris/ Gal moterims bus įdomu paskaityti :)
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

Rapolas » 2017-03-10 23:31:27

maruša rašė:Na ne tai, kad reikia, aš dabar aiškinuosi, kas yra su manim pačia ir kodėl aš labai dažnai jaučiuosi atsakinga už kitus žmones, tačiau jaučiu, kad psichoterapija veikia ir jau būna, kad dažnai pagaunu save ydingai mąstant ir pergalvojus pasakau kitaip, taip, kaip reikia man, kad jausčiausi gerai.
Šiuo konkrečiu gyvenimo laikotarpiu rūpinuosi savimi, o ne santykiais, gerbiu vyrą ir iš jo sau reikalauju to paties, nubrėžiau griežtas ribas su anyta, kaimynėmis ir kitais emociniais vampyrais, iš vyro reikalauju atsakomybių ir finansų dalijimosi, jis į tai žiūri labai rimtai ir ginčų bei priekaištų dėl to nebekyla. Alkoholis iš namų dingo. Tačiau šiuo metu man svarbiausia atsakyti sau į klausimą, ar tokiuose santykiuose, kokie yra dabar, aš jaučiuosi laiminga, jeigu ne - ko trūksta ir ar man tai išsakius vyrui abu galime juos keisti, kad būtų kitaip. Jaučiuosi pakankamai tvirtai, kad apsispręsčiau nebegyventi santykiuose tik dėl "patogumo". Žodžiu, skubu lėtai, tačiau užtikrintai.

Nerašau apie kitus ir čia lytis visai man nesvarbu -alkoholikas, ko-priklausomas, al-nonas...
Labai panašiai ir maniškė jautėsi, nors artodo skirtingos priklausomybės.Be galo dėkingas jai už viską, dabar ne vieni metai su ligom laimingi.
Ir visiems sakau " Dievas Atsiuntė Man Tą Karvelį" :D
Nors ta frazė filme turi kitą prasmę ir kažkada ją labai dažnai juokaudamas pats kartodavau :D
Žmogus turėjo skranžio opą, išsigydė, atrodo kaip ir pasveikęs, o kad opa gali atsinaujinti, ar kitoje vietoje atsirasti reikia dietos.
Alkoholikai tai vadina "Sveikimo Programa" ir ji man visam gyvenimui.
Žodžiu dabar mokinames dviese, skubam lėtai, tačiau užtiktintai :D
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 976
Užsiregistravo: 2007-01-26 16:23:42
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-11 13:30:41

Taip, Rapolai, teisingai rasai. Man vis dazniau ateina mintis, kad santykiuose kitas atspindi ne ka kita, o tave pati, tai, ko tau galbut truksta. Ir dar galvoju, kad mano vyras yra pats geriausias mano mokytojas tuo atzvilgiu, kad galeciau labiau pamilti ir pradeti gerbti save, nusistatyti sveikas ribas ir ismokti savo laimes nebesieti su niekuo kitu, tik su pacia savimi. Kita vertus, jis santykyje su manimi irgi mokosi vertinti save kaip vyra, kuris priimamas toks koks yra, nesistengiant jo pakeisti ar isaukleti, kuris gerbiamas ir kuris sulaukia palaikymo, taciau kuris turi gerbti ir kitus bei buti atsakingas - tada jis irgi auga ir gana sekmingai tvarkosi su anytos hipergloba jo atzvilgiu.
Kai santykyje auga abu, tada santykis gyja.
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

Rapolas » 2017-03-11 15:56:46

maruša rašė:Taip, Rapolai, teisingai rasai. Man vis dazniau ateina mintis, kad santykiuose kitas atspindi ne ka kita, o tave pati, tai, ko tau galbut truksta. Ir dar galvoju, kad mano vyras yra pats geriausias mano mokytojas tuo atzvilgiu, kad galeciau labiau pamilti ir pradeti gerbti save, nusistatyti sveikas ribas ir ismokti savo laimes nebesieti su niekuo kitu, tik su pacia savimi. Kita vertus, jis santykyje su manimi irgi mokosi vertinti save kaip vyra, kuris priimamas toks koks yra, nesistengiant jo pakeisti ar isaukleti, kuris gerbiamas ir kuris sulaukia palaikymo, taciau kuris turi gerbti ir kitus bei buti atsakingas - tada jis irgi auga ir gana sekmingai tvarkosi su anytos hipergloba jo atzvilgiu.
Kai santykyje auga abu, tada santykis gyja.

Nu iš ties pas tave jurtoi gera ir jauku, matau šviesą, o jei dar ramybė ir malonė, tai kviesk į svečius, bu galiu ir neprašytas. Susirasiu :D :lol:
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 976
Užsiregistravo: 2007-01-26 16:23:42
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

Edvardas » 2017-03-11 19:02:28

maruša rašė:Taip, Rapolai, teisingai rasai. Man vis dazniau ateina mintis, kad santykiuose kitas atspindi ne ka kita, o tave pati, tai, ko tau galbut truksta. Ir dar galvoju, kad mano vyras yra pats geriausias mano mokytojas tuo atzvilgiu, kad galeciau labiau pamilti ir pradeti gerbti save, nusistatyti sveikas ribas ir ismokti savo laimes nebesieti su niekuo kitu, tik su pacia savimi. Kita vertus, jis santykyje su manimi irgi mokosi vertinti save kaip vyra, kuris priimamas toks koks yra, nesistengiant jo pakeisti ar isaukleti, kuris gerbiamas ir kuris sulaukia palaikymo, taciau kuris turi gerbti ir kitus bei buti atsakingas - tada jis irgi auga ir gana sekmingai tvarkosi su anytos hipergloba jo atzvilgiu.
Kai santykyje auga abu, tada santykis gyja.


Kaip budistų mokymas sako: neprisiryšk, kuo mažiau prisiryšimų - tuo mažiau kančių šiame gyvenime. Tai liečia visą materialų pasaulį, tame tarpe ir artimuosius. Ir vėl. tai nereiškia, kad nemylėk, negerbk, nesiaukok ir pan., tai reiškia, kad nepuoselėk iliuzijų, kad vaikai užaugę bus garsiais gydytojais, verslininkais ir t.t., kad tavo artimasis bus riteris ant balto žirgo visą gyvenimą.
Pritariu Marušai, kad pagrindinis dėmesys yra savęs atradimas ir tas atradimas -viduje.
Senbuvis
 
Pranešimai: 1583
Užsiregistravo: 2006-01-04 17:47:37
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-11 21:07:10

Taip, svarbiausia atrasti save. Nes zmones, su kuriais tu susiduri gyvenime, yra viso labo tavo paties atspindziai. Ir viskas yra labai laikina, todel svarbiausia priimti save toki, koks esi cia ir dabar. Ir pilnai isgyventi ir isjausti sia akimirka. Tada pasidaro gera ir ramu.
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-14 22:07:22

Jau kurį laiką jaučiuosi blogai. Po pasibuvimo savaitgalį pas tėvus ir pabuvimo toksiškame santykyje su vienu iš gimdytojų atsitiesiu sunkiai. Kažkiek atsiribota, ribos apsibrėžtos, bet jos pernelyg silpnos ir jaučiu, kaip vėl smunku žemyn į duobę. Į nugarą kvėpuoja ligos atkrytis, žinau tai, nes tokiais momentais aplanko žiaurus vidinis chaosas, bėgimas nuo jausmų, jų neigimas, lyg atsiskiriu nuo kūno ir nebejaučiu jo. Neleidžiu sau jausti, nebejaučiu savęs ir tada kyla labai stipri baimė, kad iš to niekada neišlipsiu, ir kad turiu daryti kažką, kad nors trumpam pasijausčiau nors kiek geriau. Nevalingai norisi grįžti atgal į komforto zoną ir į nesveikus jausmų atbukinimo būdus. Laikausi iš paskutiniųjų. Bijau intymumo santykiuose su visais, gaužiuosi į kiautą, lendu į olą, nes bijau būti pažeidžiama, bijau atsiverti, bijau, kad mane "pažins". Kaip ežys atkišu spyglius ir atstumiu man gera linkinčius žmones, nes net "patvirtinimas" iš išorės jau neužstelbia vidinio balso klyksmo apie tai, kaip labai savęs nekenčiu. Labai bijau, tačiau žinau, kad vienintelis kelias į pasveikimą - stoti akis į akį su savo demonais. Vienintelis kelias - išdrįsti save už uodegos ištraukti iš urvo, kurį pati sau susikūriau.
http://healingforeatingdisorders.com/wh ... -feel-fat/
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

Rapolas » 2017-03-14 22:42:53

Čia klasikinis pavyzdys, kai žmogus forume ieškomo pagalbos, o randa... :mrgreen:
Nenusimink.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 976
Užsiregistravo: 2007-01-26 16:23:42
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

maruša » 2017-03-14 23:28:08

Tai kad čia nelabai su forumu susiję, tiesiog savo kertelėj parašiau, kuo gyvenu ir kaip jaučiuosi. Turiu įsisenėjusią ligą, valgymo sutrikimą, ir kt. Nenusimenu, išsikapstysiu.
Senbuvis
 
Pranešimai: 585
Užsiregistravo: 2016-10-03 10:37:05

Re: marušos jurta

Rapolas » 2017-03-15 08:09:42

maruša rašė:Tai kad čia nelabai su forumu susiję, tiesiog savo kertelėj parašiau, kuo gyvenu ir kaip jaučiuosi. Turiu įsisenėjusią ligą, valgymo sutrikimą, ir kt. Nenusimenu, išsikapstysiu.

Atsiprašau, ne temoje parašiau :(
Ištinti ar kitur perkelti :D .
Paskutinį kartą redagavo Rapolas 2017-03-15 09:38:53. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 976
Užsiregistravo: 2007-01-26 16:23:42
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

Liepukas » 2017-03-15 08:41:52

maruša rašė:Jau kurį laiką jaučiuosi blogai. Po pasibuvimo savaitgalį pas tėvus ir pabuvimo toksiškame santykyje su vienu iš gimdytojų atsitiesiu sunkiai. Kažkiek atsiribota, ribos apsibrėžtos, bet jos pernelyg silpnos ir jaučiu, kaip vėl smunku žemyn į duobę.<..>

:( o mažute.....
2012.02.26 *
_

*- The future has already happened. Stay ahead of the curve by calling in and embodying your future self now.
Vartotojo avataras
Senbuvis
 
Pranešimai: 5171
Užsiregistravo: 2014-07-16 00:42:26
Miestas: Vilnius

Re: marušos jurta

Edvardas » 2017-03-15 08:43:22

Laikykis Maruša, gamta bunda tai tas budimas tikrai turėtų sėti vilties sėklytes. Kas liečia demonus, tai manau, kad pas kiekvieną jų keli haremai apsigyvenę. Man kaip tik gyvenimo duobės (ar kupstai) padeda juos gryninti ir kažką daryti. Vienas iš paskutinių - baimė, dėl kurios buvau visai ramus, nesijaučiau bailiu, bet pastarieji įvykiai labai gražiai išgrynino. Kaip gražiai ji išlindo, o tada visai nesunkiai suvoki, kad ji viena sudėtinių dalių vidinės įtampos, kuri visai neprideda sveikatos. Kaip viskas susiję. Gal ir pas Tave nėra vieno vienintelio jungtuko galinčio harmonizuoti visus Tavo kūnus. Darbas su savimi, man pvz. pats sunkiausias, nuo jo niekur nepabėgsi. Su pavasariu Maruša, vėdink jurtą. :)
Senbuvis
 
Pranešimai: 1583
Užsiregistravo: 2006-01-04 17:47:37
Miestas: Vilnius

AnkstesnisKitas

Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias
cron