Mėgstantiems

BURNT NORTON

Laikas esamas, laikas būtas
Tikriausiai yra būsimam laike,
Kaip šis kad glūdi praeityje.
Jei visas laikas yra amžinai dabar,
Tai visas laikas neatperkamas.
Kas neišsipildė, tėra tik sąvoka,
Tik amžina galimybė
Prielaidų srityje.
Kas neišsipildė ir kas įvyko,
Krypsta į vieną pusę, kuri visada dabartis.
Atmintyje aidi žingsniai
Koridoriumi, kuriuo nepraėjome,
Link durų, kurių neatvėrėme,
Į rožyną. Ir mano žodžiai
Taip aidi tavy.
Bet kam
Liesti dulkes ant rožės žiedlapių,
Aš nežinau.
Kiti aidai
Jau gyvena sode. Ar bėgsime paskui?
Greičiau, – paukštis pragydo, – surask juos, surask juos
Už posūkio. Pro pirmus vartus
Į savo pirmą pasaulį, ar bėgsime paskui
Melagį strazdą? Į savo pirmą pasaulį.
Jie ten buvo, didingi, nematomi,
Besvoriai, žengė mirusiais medžių lapais
Rudens kaitroje, pro virpantį orą,
Ir paukštis pargydo, atliepdamas
Begarsei muzikai iš krūmokšnių tankmės,
Susidūrus nematomiems žvilgsniams – rožės
Atrodė tartum kažkas jas stebėtų.
Jie buvo šalia, mūsų svečiai, mieli, maloningi,
Mes žengėm kartu taisyklingu sodo pavidalu,
Alėja tuščia į buksmedžiais apsodintą ratą
Pažvelgti į tuščia tvenkinį.
Sausas betonas rudais kraštais,
Kupinas saulės šviesos vandens,
Lotosas augo ramiai ramiai vidury,
Ir paviršius žėrėjo šviesos širdies spinduliai. Ir jie
Buvo šalia, atsispindintys vandeny.
Staiga debesis užslinko, ir tvenkinys ištuštėjo.
Eik,, – tarė paukštis, lapuos knibždėjo vaikai,
Pasislėpę, sujaudinti, vos sulaikantys juoką.
Eik, eik, eik, – tarė paukštis,  – žmonių paderme
Negali pakelti per daug tikrovės.
Laikas esamas laikas būtas,
Kas neišsipildė ir kas įvyko,
Krypsta į vieną pusę, kuri visada dabartis.

Tomas Sternsas Eliotas

Palikti komentarą