Asmeninė legenda

BURNT NORTON

Laikas esamas, laikas būtas

Tikriausiai yra būsimam laike,

Kaip šis kad glūdi praeityje.

Jei visas laikas yra amžinai dabar,

Tai visas laikas neatperkamas.

Kas neišsipildė, tėra tik sąvoka,

Tik amžina galimybė

Prielaidųsrityje.

Kas neišsipildė ir kas įvyko,

Krypsta į vieną pusę, kuri visada dabartis.

Atmintyje aidi žingsniai

Koridoriumi, kuriuo nepraėjome,

Link durų, kurių neatvėrėme,

Į rožyną. Ir mano žodžiai

Taip aidi tavy.

Bet kam

Liesti dulkes ant rožės žiedlapių,

Aš nežinau.

Kiti aidai

Jau gyvena sode. Ar bėgsime paskui?

Greičiau, – paukštis pragydo, – surask juos, surask juos

Už posūkio. Pro pirmus vartus

Į savo pirmą pasaulį, ar bėgsime paskui

Melagį strazdą? Į savo pirmą pasaulį.

Jie ten buvo, didingi, nematomi,

Besvoriai, žengė mirusiais medžių lapais

Rudens kaitroje, pro virpantį orą,

Ir paukštis pragydo, atliepdamas

Begarsei muzikai iš krūmokšnių tankmės,

Susidūrus nematomiems žvilgsniams – rožės

Atrodė tartum kažkas jas stebėtų.

Jie buvo šalia, mūsų svečiai, mieli, maloningi,

Mes žengėm kartu taisyklingu sodo pavidalu,

Alėja tuščia į buksmedžiais apsodintą ratą

Pažvelgti į tuščią tvenkinį.

Sausas betonas rudais kraštais,

Kupinas saulės šviesos vandens,

Lotosas augo ramiai ramiai vidury,

Ir paviršius žėrėjo šviesos širdies spinduliais. Ir jie

Buvo šalia, atsispindintys vandeny.

Staiga debesis užslinko, ir tvenkinys ištuštėjo.

Eik, – tarė paukštis, lapuos knibždėjo vaikai,

Pasislėpę, sujaudinti, vos sulaikantys juoką.

Eik, eik, eik, – tarė paukštis, – žmonių padermė

Laikas esamas laikas būtas,

Kas neišsipildė ir kas įvyko,

Krypsta į vieną pusę, kuri visada dabartis.

 

Tomas Sternsas Eliotas „Keturi kvartetai“, ištrauka

Palikti komentarą