Sveikimas

ATKRYČIO SINDROMAS. Sveikdami susidursime… 1-3 fazės

1 FAZĖ: GRĮŽIMAS Į NEIGIMĄ

Šioje fazėje alkoholikas nebegali atpažinti ir sąžiningai papasakoti kitiems,ką jis/ji galvoja ar jaučia. Būdingiausi simptomai:
1. Rūpinimasis gerove. Alkoholikas jaučia nerimą ir baimę. Kartais gali baimintis,kad nepavyks išlikti blaiviam. Šis neramumas atsiranda ir praeina; paprastai trunka neilgai.
2. Susirūpinimo neigimas. Stengdamasis ištverti šiuos susirūpinimo,baimės ir nerimo laikotarpius, alkoholikas ignoruoja arba neigia minimus jausmus taip pat, kaip jis/ji anksčiau neigė alkoholizmą. Neigimas gali būti toks stiprus, kad visiškai nesuprantama,kas vyksta. Net jeigu ir atpažįstami jausmai, jie tuoj pat pamirštami,kai tik šie praeina. Tik kai alkoholikas prisimena tas situacijas vėliau, jis gali atpažinti nerimo jausmą ir šio jausmo neigimą.

2 FAZĖ: VENGIMAS IR GYNYBIŠKAS ELGESYS

Šioje fazėje alkoholikas apie nieką nenori galvoti, kas keltų skausmingus ar nemalonius jausmus. Dėl to imama vengti visko ir visų, kas priverstų sąžiningai pažvelgti į save. Paklaustas (-a) apie savijautą, jis/ji yra linkę išsisukinėti, gintis.Būdingiausi simptomai:
3. Tikėjimas, kad aš „niekad nebegersiu“. Alkoholikas tiki, kad niekad nebegers ir kartais tai sako kitiems, tačiau dažniausiai tuo tikina save. Daugelis baiminasi tai pasakoti savo medicinos konsultantams arba kitiems AA nariams. Kada alkoholikas tvirtai tiki,kad niekada nebegers, kasdieninės sveikimo programos poreikis atrodo mažiau svarbus.
4. Rūpinimasis kitais vietoj rūpinimosi savimi. Alkoholikas labiau rūpinasi kitų blaivumu, negu savo paties sveikimu. Tiesiogiai to nekalbama,bet pats vienas vertina geriančius draugus, sutuoktinį bei kitų sveikstančių asmenų sveikimo programas.
5. Gynyba. Alkoholikas, kalbėdamas apie asmenines bėdas arba savo sveikimo programą, yra linkęs gintis, net jeigu situacija to nereikalauja.
6. Prievartinis (kompulsyvus) elgesys. Alkoholiko galvojimas ir elgesys tampa kompulsyvūs („užsifiksavę“), t.y.be ypatingos priežasties atsiranda poreikis vėl ir vėl kartoti tuos pačius dalykus. Būna polinkis vadovauti pokalbiams arba per daug kalbant, arba visai nekalbant. Jis/ji yra linkę dirbti daugiau negu reikia, įsitraukti į įvairiapusę veiklą, todėl gali atrodyti pavyzdžiu kitiems, nes aktyviai dalyvauja 12 žingsnių programos darbe ir paprastai vadovauja/pirmininkauja/susirinkimuose. Neretai jis/ji vadovauja konsultavimo grupėse-„vadinama terapeuto rolė“. Tačiau vengiama atsitiktinio arba neformalaus bendravimo su žmonėmis.
7. Impulsyvus elgesys. Kartais nelankstus elgesys gali būti nutraukiamas neapgalvotų, nekontroliuojamų veismų. Tai dažnai įvyksta didelio streso įtakoje. Kartais šie impulsyvūs veiksmai verčia alkoholiką daryti sprendimus, kurie labai kenkia jo/jos gyvenimui ir sveikimo programai.
8. Polinkis į vienišumą. Alkoholikas ima praleisti daugiau laiko vienas. Paprastai randama rimtų priežasčių ir pasiteisinimų ,kodėl jis/ji nebendrauja su kitais žmonėmis. Tokie vienišumo laikotarpiai dažnėja ir alkoholikas ima jaustis vis labiau ir labiau vienišas. Užuot įveikdamas (-a) savo vienišumą būnant tarp žmonių, jis/ji tampa dar labiau kompulsyvesniu ir impulsyvesniu.

3 FAZĖ: KRIZĖS FORMAVIMASIS

Šioje fazėje alkoholikas pradeda pajusti gyvenimo problemų, kylančių dėl jausmų neigimo, savęs izoliavimo, sveikimo programos nevykdymo, nuoseklumą. Net jeigu jis/ji nori spręsti šias problemas ir daug dėl to dirba, vietoj vienos išspręstos iškyla dvi naujos problemos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
9. Tunelinis regėjimas. Tunelinis regėjimas pasireiškia nesugebėjimu matyti visumos: yra matoma tik maža gyvenimo dalis. Alkoholikas žiūri į gyvenimą kaip į sudarytą iš atskirų tarp savęs nesusijusių dalių. Jis/ji koncentruojasi ties viena dalimi,nežiūrėdamas (-a) į kitas dalis ir į tai, kaip jos tarpusavyje siejasi. Kartais tai sudaro klaidingą įspūdį,kad viskas vyksta saugiai ir gerai. Kitą sykį tai gali pasireikšti matymu to, kas blogai. Mažos problemos yra išpučiamos iki didelių. Šitaip atsitikus, alkoholiko manymu, su juo/ja elgiamasi neteisingai ir jis/ji negali nieko pakeisti.
10. Nedidelė depresija. Atsiranda ir laikosi depresijos simptomai. Asmuo jaučiasi išsekęs, blogos nuotaikos, apatiškas. Dažnas reiškinys-persimiegojimas. Jis/ji gali išsivaduoti iš šios nuotaikos užsiimdamas (-a) kitais dalykais ir nekalbėdamas (-a) apie depresiją.
11. Konstruktyvaus planavimo netekimas. Alkoholikas nustoja planavęs kiekvieną dieną ir ateitį. Jis/ji klaidingai interpretuoja AA šūkį“gyvenk šia diena“, manydamas (-a) , kad nereikia planuoti to ar galvoti apie tai, ką rengiamasi daryti. Detalėms skiriama vis mažiau ir mažiau dėmesio. Žmogus tampa apatiškas. Planai vis labiau grindžiami trokštamais įsivaizdavimais (kaip kad alkoholikas norėtų,jog dalykai klostytųsi) ,negu realybė (kaip yra iš tikrųjų).
12. Planų žlugimo pradžia. Kadangi jis/ji planuoja nerealiai ir nekreipia dėmesio į smulkmenas, planai ima žlugti. Kiekvienas žlugimas kelia naujų gyvenimo problemų .Kai kurios problemos panašios į tas, kurios iškilo geriant. Dėl to dažnai atsiranda kaltės jausmas,sąžinės gražimas

Palikti komentarą