Sveikimas

Atkryčio sindromas. Pabaiga

7 FAZĖ: ELGESIO KONTROLĖS NETEKIMAS

Šioje fazėje alkoholikas nebekontroliuoja arba nebevaldo savo elgesio ir nebetvarko kasdieninių reikalų. Išlieka didelis neigimas, tačiau nėra tikrumo, kad elgesys nekontroliuojamas. Gyvenimas tampa chaotiškas ir visose gyvenimo srityse bei sveikimo procese atsiranda daug problemų.
24. Nereguliarus AA grupių ir gydymo susitikimų lankymas. Alkoholikas nustoja reguliariai lankytis AA grupėse ir ima praleidinėti paskirtus konsultavimo arba gydymo susitikimus. Visada randama kuo pasiteisinti, nebepripažįstama AA ir gydymo svarbos: pradedama galvoti, kad nei AA sueigų lankymas, nei konsultacijos nepagerina savijautos, todėl nėra reikalo jiems teikti pirmumą .Juk yra daug svarbesnių dalykų…
25. “Man vis tiek“ požiūrio atsiradimas. Alkoholikas bando elgtis lyg jam nerūpėtų iškylančios problemos. Šitaip bandoma paslėpti savo bejėgiškumą, savigarbos ir savimi pasitikėjimo mažėjimo jausmus.
26. Atviras pagalbos atmetimas. Alkoholikas atsiriboja nuo žmonių, kurie galėtų jam padėti. Žmones atbaido alkoholiko pykčio priepuoliai – kitų asmenų kritika, žeminimas ar tylus nuo visų šalinimasis.
27. Nepasitenkinimas gyvenimu. Viskas atrodo taip blogai, jog alkoholikas ima galvoti ,kad galima išgerti, nes vis vien nieko nebegali būti blogiau. Atrodo, jog nuo tada, kai jis/ji nustojo gerti, gyvenimas tapo nebesuvaldomas.
28. Bejėgiškumo ir priklausomumo jausmas. Alkoholikui tampa sunku „ryžtis pradėti“. Sunku aiškiai galvoti, koncentruoti dėmesį, abstrakčiai mąstyti. Jis/ji jaučia, kad nieko nebegali padaryti ir ima galvoti, jog tikrai nebėra jokios išeities.

8 FAZĖ: KONTROLĖS PRARADIMO PRIPAŽINIMAS

Alkoholiko neigimas palūžta ir staiga jis/ji pripažįsta, kokios nepakeliamos yra problemos, kokiu nesuvaldomu virto gyvenimas, ir kaip mažai galios ir jėgų jis/ji turi, kad išspręstų bent vieną iš tų problemų. Šis žinojimas yra labai skausmingas ir keliantis baimę. Iki šiol jis/ji visiškai nuo visų atsiskyrė, todėl nebėra į ką kreiptis pagalbos. Būdingiausi simptomai:
29. Savęs gailėjimasis. Alkoholikas ima savęs gailėtis ir dažnai nori tuo atkreipti AA ar šeimos narių dėmesį.
30. Mintys apie saikingą gėrimą. Alkoholikas įsivaizduoja, jog gėrimas arba narkotikų vartojimas padės jam/jai geriau jaustis ir ima tikėti, kad vėl galės normaliai gerti ir gėrimą kontroliuoti. Kartais šios mintys esti tokios stiprios, kad jų negalima sustabdyti arba išmesti iš galvos. Atsiranda jausmas, kad išgėrimas yra vienintelis pasirinkimas, kuris gali išgelbėti nuo išprotėjimo ar savižudybės. Tada išgėrimas atrodo iš tikrųjų kaip sveikas ir protingas pasirinkimas.
31. Sąmoningas melavimas. Alkoholikas pradeda suprasti savo melavimą, neigimą ir pasiteisinimus, bet negali jais nusikratyti.
32. Visiškas pasitikėjimo savimi praradimas. Alkoholikas jaučiasi patekęs į spastus ir apimtas negalios aiškiai galvoti ir imtis veiksmų. Toks bejėgiškumo jausmas sukelia tikėjimą, kad jis/ji yra niekam nenaudingas ir netinkamas. Todėl imama galvoti, kad gyvenimas yra nesutramdomas/nesuvaldomas.

9 FAZĖ: PASIRINKIMO MAŽĖJIMAS

Šioje fazėje alkoholikas jaučiasi patekęs į skausmo ir nesugebėjimo vadovauti savo gyvenimui spąstus. Atrodytų tėra trys galimos išeitys – pamišimas, savižudybė arba svaiginančių medžiagų vartojimas. Nebesitikima, kad kas nors gali padėti. Būdingiausi simptomai:
33. Nepagrįstas pasipiktinimas/apmaudas. Alkoholikas jaučia pykti dėl to, kad negali elgtis taip, kaip pats to norėtų. Kartais pyksta ant viso pasaulio apskritai, kartais-ant konkretaus asmens, kartais ant savęs.
34. Bet kokio gydymo ir AA nutraukimas. Alkoholikas nustoja lankytis AA susirinkimuose. Tie, kurie gydosi antabusu, užmiršta arba tyčia vengia jį reguliariai vartoti. Kai toks pagalbos reikalingas asmuo yra gydymo dalis, atsiranda įtampa, sunkūs konfliktai, dėl ko nutrūksta su ligoniu ryšiai. Alkoholikas iškrinta iš profesinio svarstymo, nors pagalba yra reikalinga ir jis/ji tai žino.
35. Didelis vienišumas, nusivylimas ir įtampa. Alkoholikas jaučiasi visai priblokštas. Jis/ji tiki, kad nebėra kitos išeities, išskyrus gėrimą, savižudybę arba išprotėjimą. Atsiranda didelė išprotėjimo, bejėgiškumo ir depresijos baimė.

10 FAZĖ: ŪMUS ATKRYČIO EPIZODAS

Šioje fazėje alkoholikas visiškai nebesugeba normaliai funkcionuoti. Jis/ji gali vartoti alkoholį ar narkotikus, ar gali būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, kas užkerta kelią tolesniam egzistavimui. Būdingiausi simptomai:
36. Elgesio kontrolės praradimas. Alkoholikas patiria vis daugiau ir daugiau sunkumų kontroliuodamas savo mintis, jausmus, sprendimus ir elgesį. Šis progresuojantis ir žalingas kontrolės praradimas sukelia rimtų problemų visose gyvenimo sferose. Nukenčia sveikata ir gerovė. Kad ir kaip atkakliai vėliau bandoma atgauti kontrolę, to padaryti nebeįmanoma.
37. Ūmus atkryčio epizodas. Alkoholikas patiria laikotarpius, kai visiškai nebegali normaliai egzistuoti. Šie laikotarpiai tampa vis dažnesni, tęsiasi ilgiau ir ima kelti vis rimtesnių gyvenimo problemų. Atkryčio ciklas baigiasi rimta krize, kuri padaro asmenį tam tikrą laikotarpį visiškai nebegalintį funkcionuoti dėl vienos ar kelių čia minimų priežasčių:
A. Smukimas visose gyvenimo srityse. Alkoholikas nebegali normaliai dirbti, atlikti socialinių, šeimos ir intymaus gyvenimo pareigų. Dėl to nukenčia visos individo gyvenimo sferos.
B. Alkoholio arba narkotikų vartojimas. Norėdamas numalšinti skausmą ir neviltį alkoholikas gali vėl pradėti gerti arba vartoti narkotikus. Kartais stengiamasi kontroliuoti gėrimą, ribojant alkoholio kiekį ar bandant tenkintis vienkartiniais išgėrimais. Galimybė kontroliuoti gėrimą greitai (kartais net labai greitai) prarandama. Taip gali atsitikti po kontroliuojamo gėrimo laikotarpio. Vėl grįžtama į nekontroliuojamą gėrimą, kurį lydi paskutiniojo gėrimo laikotarpiu pasireiškę simptomai.
C. Emocinis jėgų išsekimas. Alkoholikas gali pasidaryti emociškai nebegalintis funkcionuoti, gali reaguoti labai stipriai arba tapti emociškai nejautrus, arba verkti, arba be jokios priežasties įniršti.
D. Fizinis išsekimas. Alkoholikas kartais nebegali funkcionuoti dėl fizinio išsekimo.
E. Su stresu susijusios ligos. Alkoholikas gali tapti fiziniu ligoniu dėl didelio, ilgai besitęsiančio streso.
F. Psichinės ligos. Alkoholikas gali susirgti sunkia psichine liga, sakysim psichoze, dideliu nerimu, arba sunkia depresija. Psichinė liga gali būti tokia sunki, jog alkoholikas esti priverstas gydytis.
G. Savižudybė. Alkoholikas gali imti galvoti apie savižudybę, gali bandyti žudytis arba iš tikrųjų nusižudyti.
H. Polinkis į nelaimingus atsitikimus. Alkoholikas gali tapti nerūpestingu ir nesugebančiu laikytis būtinų apsisaugojimo priemonių, dėl ko didėja nelaimingų atsitikimų pavojus. Nelaimingi atsitikimai gali pasireikšti automobilio avarijomis, kritimais, nudegimais ir pan. Dažnai nelaimingi atsitikimai gresia gyvybei ar sukelia rimtas traumas.
I. Socialinių ryšių sugriovimas .Alkoholikas kartais nebegali dalyvauti normalioje gyvenimo veikloje, gali nebesugebėti socialiai normaliai funkcionuoti.

ASMENINIO ATKRYČIO ĮSPĖJAMŲJŲ ŽENKLŲ SĄRAŠAS

Iš aukščiau išvardintų įspėjančiųjų ženklų išrinkite 3-5 ženklus, kurie jums pasirodė įdomiausi.
Savais žodžiais užrašykite kiekvieno pasirinkto įspėjančiojo ženklo santrauką. Santraukos pavadinimas yra kiekvieno įspėjančiojo ženklo žodis/pavadinimas/arba trumpa frazė.
Parašykite trumpą pastraipą, kuri Jūsų žodžiais atpasakotų kiekvieną iš pasirinktų įspėjančiųjų ženklų.
Perskaitykite savo įspėjančiuosius ženklus (kaip Jūs juos Aprašėte) savo medicinos konsultantui, AA globėjui ar draugui ir paprašykite pakomentuoti. Išrašykite įspėjančiuosius ženklus, jei jų negalima visiškai aiškiai suprasti, ką Jūs turite galvoje /kaip juos supratote/.
Peržvelkite sąrašą kas rytą ir vakarą, kad neužmirštumėte šių įspėjančiųjų ženklų ieškoti savyje.
Aptarkite sąrašą su savo draugais ir šeima ir paprašykite jų pasakyti, kai jie pastebės įspėjančiuosius ženklus, atsirandančius Jūsų elgesyje.
Jei pastebėsite įspėjantįjį ženklą, žinokite, kad Jums reikalinga pagalba.

Palikti komentarą