Depresija, kai jau nebegeriam...

[Mindaugas]

аš supratau, kad nuo depresijos geriausiai padeda labai gerai apmokamas mėgiamas darbas (ne daugiau 40 val/savaitę + 40 darbo dienų atstogos per metus).., bet esu per vangus tokį darbą susirasti ir.. nežinau tokio užsėmimo kuris man patiktų.. viskas laikina ir beprasmiška...

[Gertruda]

Negaliu pasakyti, ar sergu kuria nors psichine liga, nes nesu lankiusis pas specialista. Pati negaliu nustatyti, nes stokoju ziniu. Be to, esu netradiciskai mastanti ir man, tradicinis ligu kvalifikavimas arba tradicine medicina, nediktuoja pasauleziuros. Jeigu kada nors dirbsiu su tuo- psichinemis ligomis (?? negaliu su tuo net sutikti, kad tokios egzistoja. Ribu pasaulyje nera, ribas nustato pats zmogus), tai tai darysiu tik del to, kad privalau zaisti kazkoki zaidima gyvenime.
Siuo metu noriu pasakyti tik tiek, kad negeriant labai liudna stebeti kitus: ju nesekminga gyvenimo pazabojima. Norisi pasidalinti savo apmastymais, patirtimi, isvadomis, taciau, deja kitas sito nesupras, nepervires savo amplitudeje. Viena is didesnu neigiamu zmogaus savybiu, kad zmogus nenori isklausyti. O tas, kuriam poreikis kalbeti, nepasitiki kitu del abejones ar bus isklausytu. Todel mokausi tyleti.
Nebegeriant, prarandame savotiska apsauga. Nesiblaskau ir daugiau demesio skiriu savo intuicijai. Ramiai, logiskai ir su meile sau gyvenant, isvengiu depresiniu nukrypimu.
Negerti nera sunku. Sunkiausia yra prisijaukinti ta aplinka, kuria matai budamas blaiviu.