<em>makselas</em> rašė:Savo tikėjimo piršimas kitam man yra sunkei suprantamas. Esu girdėjąs ir tokių pasakymų (Mano Dievas yra razetėja, netiki ikišk pirštus pamatysi arba Dievu pavadint durų rankeną ir ja tikėti). Bet pasidalint savo supratimu su kitais kaip aš jį suprantu man yra būtinas, kad kitas galėtų pasidalint savaja, nors ir visai netiki Dievu, tik taip aš galiu siekti samoningo (savojo) ryšio su aukštesneje jėga.
Nors "Tėve Mūsų" kalbėdavau nuo pat pražios, kad ir tik mintyse, bet vistiek mane erzino tas, kaip ir Pumputis rašė kodėl čia kalba "Tėve Mūsų". Dabar sėdžiu ir galvoju šioi maldoi, net Dievas neminamas ir kaip malonu, kad aš šiandieną tikiu, net tais kurie netiki.
Kažką aš šiam poste praleidau, žinoma nederėtų klaidinti tų žmonių kurie ieško tikėjimo (durų rankena, razetė) apsurdas kažkos.
Šei dienai esu gana nuolankus kitiem nariam kai kalba per susirinkimą ir dažniausiai sugebu išklausyti kitų nuomonės, bet kai grupėja apie 40 žmonių iš jų kokia 15 iš minesotos ir dar trys naujokai o vienas atėjąs senbuvis porina kaip reikia teisingai tikėti jei ne dievu ar aukštesne jėga, tai labai gerai vietoi Dievo pasirinkti durų rankeną ir su ja kalbėtis, ja tikėti ir tai dar tą daro jo geras pažystamas o ne jis pats ir jam puikiai sekasi, tada jau nuolankumas baigesi aš tiek jo neturiu, tikiuosi kolkas. Tai ir norėjau pasakyti, kad nereikia klaidinti tų kurie bando rasti tikėjimą.
Nu va senokai jau teko teisintis, bet nuo žioplumo vaistų nėra. Dėkui, kad atrašėt.
Kai nereiški gyvenimui jokių pretenzijų, tai viskas, ką gauni, yra dovana. (E.M.Remarque)